Iš Panevėžio krašto kilusios asmenybės – naujausios Lietuvos istorijos studijoje

„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras pavasarį išleido solidžią ir išliekamąją vertę turinčią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas.

Iš daugiau nei dviejų tūkstančių mokslininkų, menininkų, sportininkų, politikų, pareigūnų, visuomenės ir išeivijos veikėjų, pedagogų, medikų, verslininkų ir kitų įvairiausių sričių atstovų 122 galima vadinti Panevėžio krašto šviesuoliais. Antrajame leidinio tome galima rasti tokių iš Panevėžio krašto kilusių, ne vienerius savo gyvenimo metus šiam kraštui ir Lietuvai paskyrusių ar čia besidarbavusių asmenybių biografijas: aktoriaus prof. Vytauto Anužio, habilituoto technikos mokslų daktaro prof. Prano Baltrėno, Panevėžio miesto garbės piliečio, aktoriaus Donato Banionio, habilituoto gamtos mokslų daktaro prof. Antano Bartkevičiaus, dailininko vitražisto Broniaus Bružo, žurnalisto Algimanto Čekuolio, Lietuvos metų mokytojų Daliaus Dirsės ir Astos Sakalienės, Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus Algirdo Gaižučio, signatarės, Seimo narės Rasos Juknevičienės, penkiakovininko Justino Kinderio, signataro doc. Stasio Kropo, daugkartinės pasaulio ir Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionės Sigitos Markevičienės, habilituoto technikos mokslų daktaro prof. Vaclovo Miškinio, triatlonininko, trenerio Vidmanto Urbono, teatro režisieriaus Sauliaus Varno, AB „Linas Agro Group“ generalinio direktoriaus Dariaus Zubo ir kitų.

Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.

Panevėžyje gimė ir Panevėžio 5-ojoje gimnazijoje mokėsi broliai dvyniai Augustinas ir Kristijonas Vizbarai. Abu jie studijavo Vilniaus universitete, Karališkajame technologijų institute Stokholme, o Miuncheno technikos universitete dvyniai įgijo fizikos mokslų daktaro laipsnius. 2011 m. jie kartu su broliu Dominyku įkūrė aukštųjų technologijų įmonę UAB „Brolis Semiconductors“, kuri specializuojasi puslaidininkių technologijose ir gamina vidutinio infraraudonojo ruožo lazerinius diodus, jų matricas, teikia molekulinio pluoštelio epitaksijos paslaugas elektroninių ir optoelektroninių prietaisų gamybai. Į įmonę jau pritraukta investicijų už 20 milijonų litų, įdarbinta 11 aukščiausios kvalifikacijos specialistų.

„2009–2014 m. dalyvavau daugiau nei 10 garsiausių pasaulio optoelektronikos konferencijų, kur skaičiau autorinius arba su kolegomis parašytus pranešimus. Su kolegomis pasiekėme rekordinius prietaisų veiklos parametrus ir pirmą kartą istorijoje pademonstravome lazerinę veiką kambario temperatūroje (3,4–3,8 um bangų ruože), elektriškai kaupinant GaSb pagrindo I tipo heterostruktūras“, – paprašytas apibendrinti svarbiausius savo pasiekimus pasakoja Augustinas Vizbaras. Jo brolis Kristijonas savo pasiekimus apibendrina labai panašiai ir priduria: „Džiaugiuosi visais apdovanojimais, gautais už pasiekimus versle, didžiuojuosi nuo 2009 m. tapęs daugiau nei dešimties kviestinių pranešimų autoriumi ir bendraautoriu garsiausiose pasaulio optoelektronikos konferencijose.“ Abu broliai yra Panevėžio jachtklubo, Elektros ir elektronikos inžinierių instituto, Tarptautinės optikos ir fotonikos bendruomenės nariai, o nuo 2014 m. – ir Lietuvos šaulių sąjungos šauliai.

Dar vienas iš Panevėžio kilęs šviesuolis – profesorius, psichologijos mokslų daktaras, Mičigano socialinio draudimo departamento Neįgalumo nustatymo tarnybos (JAV) psichologijos konsultantas, žurnalistas Romualdas Kriaučiūnas. Paklaustas, kaip apibrėžtų žodį „asmenybė“, profesorius teigia: „Asmenybė – tai kilnus žmogus. Tokiam žmogui labai svarbus jo elgesys, išsilavinimas, mokslinė ir visuomeninė veikla, nekintančios moralinės vertybės ir jų praktikavimas kasdieniame gyvenime. Man gyvenime svarbiausi yra šie principai: katalikybė, tautiškumas, šeima, visuomeniškumas ir inteligencija.“ 2005 m. už ilgametę veiklą lietuviškoje žiniasklaidoje R. Kriaučiūnui įteikta JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos premija, 2012 m. už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos premija, Mičigano socialinio draudimo departamento Neįgalumo nustatymo tarnybos (JAV) apdovanojimas už pranašumą medicinos konsultacijose. „Mano iniciatyva 1978 m. buvo įkurta Profesinės psichologijos internatūros programa, kuriai vadovavau iki 1996 m. Ši programa buvo pati pirmoji visų Amerikos valstijų programa, susieta su Apylinkės psichinės sveikatos centru, o ne su universitetu ar kokia ligonine. Be to, Amerikos psichologų sąjunga jai suteikė nacionalinę akreditaciją“, – svarbiausius savo darbus apibendrina psichologijos mokslų daktaras.

„Asmenybė yra toks žmogus, kuris laikosi labai aukštų moralės principų, suburia darbščių ir talentingų žmonių grupę numatytiems tikslams pasiekti, gerbia kito nuomonę, yra nepavydus, nepiktas ir nekerštingas“, – įsitikinęs Panevėžyje gimęs habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lilio II teisės ir medicinos universiteto (Prancūzija) garbės daktaras (tai pirmoji tokio aukšto lygio nominacija, kurią universitetas skyrė Rytų Europos atstovui per 400 universiteto egzistavimo metų), Lietuvos nusipelnęs gydytojas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius emeritas, gydytojas infektologas Alvydas Pranas Laiškonis. Profesoriaus mokslinio darbo sritys – infekcinių ligų etiologija, epidemiologija, diagnostika, gydymas ir profilaktika. Šiomis temomis jis paskelbė daugiau nei 500 straipsnių Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose. A. P. Laiškonis yra penkių monografijų autorius, septynių monografijų bendraautoris, 15 mokymo metodinių leidinių autorius ir bendraautoris. 1995–2009 m. su Prancūzijos organizacija „Farmacininkai be sienų“ jis užsiėmė labdaringa veikla, Lietuvos ligoninėms atgabeno vaistų ir įrangos už 240 milijonų litų, organizavo 40 Lietuvos gydytojų, slaugytojų ir studentų stažuočių Prancūzijoje, pristatė Lietuvos infektologijos pasiekimus pasaulio ir Europos moksliniuose suvažiavimuose ir konferencijose.

„Didžiausiais savo darbais laikau tarptautinės organizacijos LIONS Mikalojaus Konstantino Čiurlionio klubo įkūrimą, habilituoto biomedicinos mokslų daktaro disertacijos apgynimą, man suteiktą Prancūzijos Lilio II teisės ir medicinos universiteto garbės daktaro vardą, taip pat Ukrainos ir Lietuvos infektologų draugijų garbės nario vardus ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 135-ųjų gimimo metinių proga suteiktą šviesuolio vardą“, – svarbiausius savo pasiekimus vardija profesorius, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Ne mažiau svarbus nei biografijų žinynas yra ir pirmasis šio leidinio tomas. Jame pateikiamos 37 autorinės apžvalgos, kuriose mokslininkai, buvę Vyriausybės kabinetų nariai, dalyvavę daugelyje reformų, žurnalistai, pakalbinę daugelį kompetentingų specialistų, ir kiti ekspertai apibendrino per 25-erius metus Lietuvos nueitą kelią. Tai unikalūs straipsniai, kuriuose pirmą kartą apibendrinama naujoji Lietuvos istorija. Nors, atrodo, kalbama apie neseną laiką, tačiau apžvalgose gausu faktų, kuriuos jau esame primiršę ar nežinojome, čia gausu pavardžių ir istorinių, anksčiau niekur nepublikuotų nuotraukų. Greta įvairių sričių apžvalgų pateikiami ir valstybės institucijų, ministerijų bei didžiausių, seniausių, reikšmingiausių šaliai verslo įmonių pristatymai, kuriuose pasakojama šių įstaigų istorija, minimi svarbiausi čia veikę ar tebeveikiantys asmenys ir jų indėlis į Lietuvos pažangą.

„Valstybių istoriją rašo ne kokia nors nežinoma jėga, ne bevardė liaudis, o konkretūs žmonės. Ir tai, kas per dvidešimt penkerius metus buvo sukurta, iškovota, išmokta ar suvokta, padaryta konkrečių asmenybių. <…> Taip suprantu ir šios knygos paskirtį – kaip dokumento, kuriame užrašyti mūsų istorijos kūrėjų vardai“, – specialiai knygai „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ rašo Prezidentas Valdas Adamkus.

Apie jau nueitą Nepriklausomybės kelią žodžius šiai knygai tai pat parašė Prezidentė D. Grybauskaitė ir Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V. Landsbergis, cituojama istorinė Prezidento A. M. Brazausko inauguracinė kalba.

Leidėjai rudenį išleis ir specialią anglišką šios knygos versiją, kuri taps puikiai valstybę pasauliui pristatančiu leidiniu. Be to, verslui aktualiausios ir Lietuvą kaip pažangios ekonomikos šalį pristatančios apžvalgos spausdinamos ir neseniai išleistame, bet po pasaulį jau keliaujančiame žurnale anglų kalba „Lithuanian Business Review“.