Organizatorių nuotr.

Išgyventi 72 valandas: moksleiviai mokosi, kodėl svarbu turėti išvykimo krepšį ir šeimos planą

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotame interaktyviame civilinės saugos projekte, kuris skirtas 9–12 klasių moksleiviams, mokiniai gilina savo žinias apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Projekto metu jaunuoliai ne tik sužino, kaip pasiruošti galimoms nelaimėms, bet į pasirengimo procesą įtraukia  savo šeimos narius bei artimuosius.

Labiausiai žavi interaktyvioji edukacijos dalis

„Šiandieniniame technologijų pasaulyje vaikus sudėtinga sudominti vien dėstant teoriją. Patys mokytojai taip pat džiaugiasi, kad žiniomis apie civilinę saugą dalytis atvyksta profesionalai, nes mokytojo, kurį mato kasdien, moksleiviai klauso visai kitaip nei svečių, ypač, jei jie yra uniformuoti. Šiuolaikinei kartai dėmesį lengviau sutelkti, kai į edukaciją įtraukiamas interaktyvumas, veiksmas“, – įsitikinęs PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius.

Edukacijose dalyvauja ne tik moksleiviai, bet ir mokyklos administracija bei mokytojai, nuo kurių civilinės saugos specialistai nuima dalį krūvio perduodami žinias apie civilinę saugą, suteikia papildomos praktinės informacijos. Be to, interaktyviai pateikti faktai , anot, PAGD atstovo, ilgiau išlieka atmintyje nei tiesiog sausai dėstoma teorinė medžiaga.

„Moksleiviams, aišku, įdomiausia ir labiausiai juos žavi interaktyvioji edukacijos dalis, t. y. išvykimo krepšys ir simuliacija užsidėjus virtualios realybės (VR) akinius – veiklos, kuriose jie patys gali prieiti, pačiupinėti, paliesti, pajausti ar pasinerti į virtualią realybę. Tiesa, mokyklos skirtingos. Regionų vaikai yra mažiau išrankūs, galbūt mažiau turėję patirties su VR akiniais, todėl mieliau juos dedasi, matuojasi. Bet apskritai, pamoka palieka įspūdį visiems. Edukacijos metu nuosekliai, nuo pat pirmų minučių dalyvaujantieji įtraukiami dėstant teoriją, paskui liečiami daiktai ir galų gale pasineriama į virtualią realybę. Mano supratimu, toks medžiagos pateikimas pasiteisina, nes atsiliepimai yra tik teigiami“, – džiaugiasi D. Gurevičius.

Paklaustas, ar visi moksleiviai noriai dalyvauja simuliacijoje, PAGD civilinės saugos atstovas sako: „Paprastai visi tikrai nori išbandyti šią priemonę, ir, kadangi edukacijai esame susiplanavę papildomo laiko, pasiūlome norintiems pasinerti į VR simuliaciją ir antrą kartą. Net ir mokytojus, būna, panardiname. Tiems, kurie nori, leidžiame ant pečių užsidėti ir panešioti išvykimo krepšį, moksleiviai aktyviai dalyvauja viktorinoje, spėlioja, atspėję gauna dovanų gertuves. Akcentuojame, kad tai turėtų būti pirmasis daiktas, kurį raginame įsidėti į išvykimo krepšį. Taip pat raginame grįžus namo pakalbėti su tėvais, nes pasiruošti nelaimėms reikia iš anksto.“

Vyresniųjų klasių moksleiviai supranta pasaulinę situaciją

PAGD Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Virgilijus Smailys taip pat dalijasi patirtimi iš vestų edukacijų: „Man pačiam iš viso teko lankytis 10-yje mokyklų. Buvau nustebintas, kad ir teorinės dalies, nors per gana trumpą laiką išdėstomas didelis kiekis medžiagos ir pateikiama daug informacijos, moksleiviai klauso labai atidžiai. Manau, vyresniųjų klasių moksleiviai supranta šių dienų regiono grėsmes, todėl jiems įdomu. Mokyklose mus priėmė labai geranoriškai, pavyzdžiui, tikrai jutome, kad buvo suinteresuota Anykščių Jono Biliūno gimnazijos vadovybė bei moksleiviai. Dalyvavusieji parodė daug supratingumo, geranoriškumo ir išskirtinį susidomėjimą.

Išgyvenimo krepšyje yra ir nematytų daiktų

PAGD civilinės saugos atstovas D. Gurevičius sako, kad dažiausiai, priėję prie išvykimo krepšio, moksleiviai klausia vieno ar kito daikto paskirties. Kai kas nėra matęs nedidelio nešiojamo radijo imtuvo, nes dažniausiai naudojamės mobiliaisiais telefonais. Moksleiviams aiškiname, kad per jį galima klausytis Lietuvos radijo ir televizijos tiesioginių transliacijų ar perspėjimų, jei nutiktų situacijų, kai neveiktų interneto ryšys.

Kolegai antrina ir PAGD Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo vadybos Civilinės saugos skyriaus vyriausiasis specialistas V. Smailys: „Vizitų mokyklose metu daugiausiai klausimų kilo apžiūrinėjant išvykimo krepšį. Nematytas pasirodė skeltuvas ugniai įžiebti, elektrinis vandens šildytuvas – spiralė. Vaikai nustebo, kad atpažinti dingusiems artimiesiems krepšyje pravers spausdintos jų nuotraukos. Aiškinau, kad gal kai kuriuos daiktus pasiims ne jie, o tėvai, kad mes demonstruojame visus rekomenduojamus  pasiimti daiktus.“

„Viena vertus, moksleiviai turi žinių pakankamai, tačiau, uždavus auditorijai klausimą apie išvykimo krepšį, apie jį žino ne visi ir tikrai ne visi šeimose turi. Taip pat pasiteiravus kodėl Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainės pavadinime yra skaičius 72, o ne, tarkime, 65, kartais tekdavo  „užvesti ant kelio“, kad moksleiviai suprastų, jog tai yra trys paros, kurioms kiekvienas turėtume ruoštis. Tikrai yra kur tobulėti ne tik moksleiviams, bet ir visiems gyventojams“, – sako PAGD civilinės saugos ekspertas D. Gurevičius.

Ką žinoti svarbiausia?

Į klausimą, ką svarbu žinoti moksleiviams, PAGD civilinės saugos atstovo D. Gurevičius sako: “ Pirma taisyklė – ruoštis reikia iš anksto. Kitas dalykas – žinoti, kur galima greičiausiai ir arčiausiai pasislėpti. Svarbu žinoti kur artimiausioje aplinkoje yra kolektyvinės apsaugos statiniai, kur yra priedangos, kur reikia vykti evakuacijos atveju. Jaunuoliams siūlau pastudijuoti svetainę www.lt72.lt, susirasti joje žemėlapius, kitų reikiamų rekomendacijų, pasiruošti su šeima šeimos planą, turėti kiekvienam susikrovus išvykimo krepšius, žinoti, kas kokiose situacijose gali juos perspėti ir kaip reaguoti, jei nutiktų nelaimė. Visa tai daryti reikėtų iš anksto, o ne nelaimės metu

Paklaustas, kokie būtiniausi daiktai turėtų atsidurti išgyvenimo krepšyje, civilinės saugos specialistas sako, kad gyvybiškai svarbios yra bent trys pagrindinės grupės daiktų: maistas, vanduo ir drabužiai bei avalynė, saugantys žmogaus šilumą.

„Jeigu žmogus sušals, nepadės nei vanduo, nei maistas. Apranga krepšyje turėtų būti pagal sezoną, dėl to raginame jaunuolius krepšį pasitikrinti dukart per metus, kai tėvai keičia automobilio padangas – lapkritį ir balandį. Taip pat svarbus vanduo, be kurio žmogus negali išbūti kelias paras. Vandens atsargos turėtų sudaryti ne mažiau nei 4 litrus per parą vienam žmogui. Žinoma, labai svarbu turėti maisto. O visa kita yra taip pat svarbios papildomos priemonės – asmens dokumentai, brangenybės,  kurios galbūt gali būti naudojamos mainams, pasišvietimui reikalingi daiktai, priemonės pasišildyti maistui. Edukacijos metu rodome daug daugiau daiktų, negu turėtų būti jaunuolio krepšyje, demonstruojame suaugusiojo išvykimo krepšį tam, kad grįžęs namo jis apie tai, ką matė papasakotų tėvams, klaustų, ar tėvai turi suruošę išvykimo krepšius, ar yra pasiruošę nelaimėms, nes tai nėra vieno moksleivio, o visos šeimos pasirengimo reikalas. Akcentuojame, kad nelaimės metu moksleivis išvyks ne vienas, dėl to reikia ruoštis visai šeimai“, – dalijasi PAGD civilinės saugos atstovas D. Gurevičius.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: