Istorijos audrų blaškomas menininkas visada išliko panevėžiečiu

Gegužės 30 dieną (penktadienį) 16 val. Panevėžio miesto dailės galerijoje vyks parodos „Juozas Kaminskas (1898-1957). Tapyba, grafika, fotografija“ atidarymas. Paroda bus eksponuojama iki birželio 22 dienos.

„Manau, kad ši paroda yra labai svarbi tiek kultūros sostinės kontekste, tiek Panevėžio kultūros istorijos kontekste. Iškili Juozo Kaminsko asmenybė, įvairiapusė jo veikla buvo tarsi pasidengusi užmaršties dulkėmis. Kada J. Kaminsko šeima kreipėsi į dailės galeriją surengti jo kūrybos parodą iš naujo atradome J. Kaminską – tapytoją, grafiką, fotografą“, – sakė šios parodos kuratorė, Dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė.

Menininkas J. Kaminskas – nepaprastai spalvinga asmenybė, apie kurio gyvenimą galima parašyti knygą arba sukurti filmą. Tebūdamas šešiolikos metų prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui vos su keliais rubliais kišenėje jis patraukė į Tolimuosius Rytus, tikėdamasis taip pasiekti Ameriką, kur gyveno jo vyresnis brolis. Tačiau nukeliavęs iki Mandžiūrijos sienos, pasuko atgal, nes ryšys su broliu nutrūko. Buvo sučiuptas caro žandarų ir priverstas tarnauti armijoje, pabėgęs iš jos, pateko vokiečių nelaisvėn. Karo belaisvių stovykloje Dancige gelbėdamasis nuo bado virdavo dilgėlių sriubą.

Į Panevėžį J.Kaminskas sugrįžo būdamas 20 metų, tuomet pradėjo mokytis Panevėžio berniukų gimnazijoje.

Po metų įstojo savanoriu į Panevėžyje suformuotą apsaugos batalioną, su Ketvirtuoju Lietuvos karaliaus Mindaugo pėstininkų pulku dalyvavo nepriklausomybės kovose prieš bolševikus Krekenavos-Dauguvos ruože, vėliau grįžo į gimnazijos suolą. Lenkų kavaleristams prasiveržus beveik iki Panevėžio, 1920 m. vėl stojo į savanorių gretas, kovojo Drausmės kuopoje. Tik pasibaigus mūšiams, tęsė mokslus Panevėžio berniukų gimnazijoje, kurią baigė 1922 metais. Buvo sportiškas (gerai čiuožė, užsiėmė tenisu, turizmu), mėgo žvejoti.

Gimnazijos mokytojas, žymus skulptorius Juozas Zikaras pastebėjo savo mokinio talento dailei. J. Kaminskas lankė skulptoriaus studiją, po to brolio remiamas studijavo architektūrą Karališkoje menų mokykloje Romoje, dar vėliau – Angers aukštojoje dailės mokykloje Prancūzijoje. Grįžęs į Panevėžį, 1927 -1932 m. dėstė piešimą Panevėžio gimnazijoje. 1932 -1942 m. J. Kaminskas dirbo žmonos Teodoros Mataitytės rankdarbių įmonėje „Juosta“ , kuri propagavo liaudies meną, prekiavo audiniais, rengė audimo kursus. Buvo Lietuvos verslininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas ir sekretorius.

Įdomu, kad Panevėžyje J. Kaminskas važinėjo automobiliu, kuris buvo pažymėtas penktu numeriu, nes tuomet tik tiek mašinų buvo mieste.

1944 m. pasitraukė į Vokietija, kur gyveno 12 metų. Dailininkas jau sunkiai sirgdamas 1956 m. nuvyko į Čikagą ir po metų mirė. Palaidotas Čikagos Šv.Kazimiero kapinėse.

„Juozas Kaminskas – pirmiausia Panevėžio dailininkas, nors istorijos audros jį blaškė po įvairius pasaulio kampelius – Rusiją, Italiją, Prancūziją, Vokietiją, Ameriką. 1898 m. Panevėžyje gimęs menininkas čia praleido gražiausius jaunystės metus, baigė gimnaziją, sukūrė šeimą, ugdė jaunąją kartą, populiarino liaudies meną. Savo įvairiapuse veikla ši tauri ir tiesi asmenybė prisidėjo prie jaunos, veržlios, nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos klestėjimo. Visuomeniškas būdas neleido likti nuošalyje vykstant nepriklausomybės kovoms, vėliau skatino skleisti įgytas dailės žinias jaunimo tarpe“, – teigia menotyrininkė, dr. Lijana Natalevičienė.

J. Kaminskas labiausiai žinomas kaip tapytojas. Dailininko kūryba, kurią formaliai galima išskaidyti į ankstyvąjį ir vėlyvąjį (išvykus iš Lietuvos) laikotarpį, nepatyrė ypatingų stilistinių pokyčių. Jo dėmesio centre visada buvo gimtinės gamtovaizdžiai, kuriuos perteikė realistiškai, stilizuodamas dekoratyviai, postimpresionizmo stiliumi ar art deco maniera. Dailininkas sėmėsi įkvėpimo iš gimtojo krašto gamtos, tapė romantiškus Lietuvos kaimo vaizdus, su sodybomis, pakrypusiais kryžiais, senomis kapinaitėmis, tolin vingiuojančiais keliukais.

„Esu peizažistas ekspresionizmo rėmuose, – gyvendamas Vokietijoje apibūdino save dailininkas. – Pasirinkau šią tapybos rūšį todėl, kad ji duoda galimybės vaizdais išreikšti savo tėvynės meilę ir grožį, lengva surasti savo paveikslui temą, o tapant gamtoje belieka tik pasirinkti vaizdą, suderinti spalvas ir taip įsprausti kurį nors mūsų gražios tėvynės kampelį į savo paveikslo rėmus“.

J. Kaminskas parašė pirmą lietuvišką fotografijos vadovėlį. „1923-iųjų pradžioje Kaminskas jau buvo pramokęs fotografuoti, bandė daryti nuotraukas ir dalijosi su kitais iš knygų surinktomis bei savo paties praktikoje pritaikytomis žiniomis. Knygelė nedidukė, joje nėra aiškinamos ir atskleidžiamos amato paslaptys, joje trumpai pateikiamos svarbiausios reikalingos žinios, be kurių, anot autoriaus, nė vienas fotografas mėgėjas negali apsieiti, norėdamas patenkinamai fotografuoti“, – teigia fotografijos istorikė, dr. Zita Pikelytė.

Parodoje Dailės galerijoje galima pamatyti J. Kaminsko tapybą , grafiką, fotografijas. Kartu eksponuojami J. Kaminsko gauti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai.
Panevėžio miesto dailės galerijos inf.

Ingrida Paškauskaitė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite:

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *