Istorijos egzaminas vertas kritikos

Simboliška istorijos egzamino data – liepos 7 d., iškart po Karaliaus Mindaugo karūnavimo minėjimo. Toliau dalinamės abiturientų ir mokytojų įspūdžiais.

Gimnazijos abiturientas Mykolas pasakoja: „Paskutinio egzamino proga jaudinausi labiausiai, bet pamatęs užduotis pasijaučiau geriau. Egzaminas pasirodė kaip geras išbandymas, galutinė kova, po kurios laukė euforija ir galutinė ramybė. Mokytojas mus paruošė nuostabiai ir nebuvo preteksto jaudintis.“

Šaltinių užduotis vertėtų tobulinti. „Šių metų istorijos VBE savo turiniu bei užduočių tipologija apima didžiąją dalį egzamino programos. Jeigu 2019 metų egzamine trūko kultūros, tai šiame patikrinime matome priešingą vaizdą, tačiau tai nepakankamas žingsnis įvairovei, kuri būtina patikrinti įvairius mokinių gebėjimus ir skirtingą mokinių pažinimą. Egzaminui trūksta dar kontroversijų, kai ne viename šaltinyje randami skirtumai, o reikia paieškoti  ir atpažinti visiškai priešingus vertinimus, palyginti nuomones tarpusavyje ir, svarbiausia, pateikti argumentuotą asmeninį vertinimą. Tam pasitarnautų ir įdomesni istoriniai šaltiniai, pasirenkant ne tik amžininkų, bet daugiau šių dienų tekstų su esamomis interpretacijomis. Tai padėtų atsiskleisti savarankiškam mąstymui. Taigi, šių metų VBE daugiau orientuotasi ne į kūrybiškumą, inovatyvumą bei įvairovę, o į techniką, mokinių gebėjimų atlikti analizės procedūras patikrinimą,“ – taip egzaminą vertina „Saulės“ privačios gimnazijos abiturientus egzaminui rengęs mokyklos istorijos mokytojas Haroldas Maselis. 

Taip pat gimnazijos mokytojai pažymi, kad egzamine neišvengta klaidų. Pavyzdžiui, 37 klausime prašoma nurodyti valstybę, kuriai atiteko ATR sostinė, kai išties tokios nebuvo. Nuo 1569 m. Krokuva ir Vilnius išsaugojo reprezentacines Lenkijos ir LDK sostinių funkcijas, o Varšuva buvo ATR seimų vieta.

Teste palikti klausimai bei atsakymai neatitinka šios egzamino dalies funkcijos. „Akivaizdu, jog testinė egzamino dalis negali būti interpretacinė, bet skirta faktografiniam istorijos žinių patikrinimui ir nė vienas suformuluotas klausimas neturėtų kelti jokių abejonių. Deja, šių metų klausimynas neliko be „perlų“. Nesileisime į svarstymus, kas lėmė, jog klausimuose liko „klaustukų“ (užduočių sudarytojų istorinis, kalbinis neišprusimas, tiesiog neatidumas ir skubėjimas ar familiarus vergavimas kai kurioms mokyklinio istorijos kurso „dogmoms“). Belieka tik apgailestauti, jog vėl tokia našta buvo uždėta ant abiturientų,“ – teigia šiais metais prie „Saulės“ privačios gimnazijos komandos prisijungęs istorijos mokytojas ekspertas dr. Deimantas Karvelis.

Daugelis mokinių po istorijos egzamino jautėsi gerai, dalinosi pozityvumu. Mokytojai palaiko abiturientus, dar laikysiantiems kitus egzaminus linki sėkmės.

PAPILDOMA INFORMACIJA. Žemiau pateikiami testo klausimai ir dr. Deimanto Karvelio komentarai:

5. Kurioje iš šių valstybių neįsitvirtino protestantizmas?

A Anglijoje. B Ispanijoje. C Nyderlanduose. D Šveicarijoje.

Karvelio komentaras: veiksmažodis neįsitvirtino iškart klausimą daro kontraversišką ir labai netikslų. Žinoma, norėta atsakymo B. Klausimas būtų logiškas, jeigu būtų klausta – neplito. Istorinė realybė tokia, jog: 1. Anglijoje protestantizmas neįsitvirtino. Anglikonybė, tapusi valstybine Anglijos religija nuo 1534 m., nėra protestantizmas. Bet kuris rimtas bažnyčios istorikas ar teologas patvirtins, jog tai yra krikščionybės šaka, atsiradusi iš protestantiškos tradicijos, tačiau turinti stiprų ryšį su katalikiška teologija, t. y. tai labiau krikščioniška konfesija, užimanti tarpinę vietą tarp protestantizmo ir katalikybės. Klasikinis protestantizmas, plitęs Anglijoje kaip kalvinizmas (puritonai), neįsitvirtino, bet priešingai – dėl anglikonų persekiojimo emigravo į Šiaurės Ameriką. Nyderlanduose protestantizmas įsitvirtino tik vienoje dalyje – Olandijos respublikoje. Pietinės Nyderlandų provincijos (vėlesnė Belgija) liko katalikiškos. A ir C pakeistus į tikrai protestantiškus kraštus (Prūsiją, Daniją, Švediją ar Škotiją) klausimas būtų tapęs etišku ir istoriškai teisingu.

6. Pasirinkite teisingą šių įvykių chronologinę seką. 1. Liublino unijos sudarymas. 2. Martyno Mažvydo „Katekizmo“ išleidimas. 3. Pirmojo Lietuvos Statuto išleidimas. 4. Vilniaus universiteto įsteigimas.

A 4, 3, 1, 2.

B 3, 2, 1, 4.

C 2, 3, 4, 1.

D 1, 4, 2, 3.

Karvelio komentaras: klausimo ir atsakymo teiginiai suformuluoti netiksliai. Atidūs moksleiviai, besimokydami XVI amžiaus Lietuvos istoriją, puikiai žino, jog visi trys Lietuvos Statutai nebuvo leidžiami, spausdinami, bet plito nuorašais ir pavietų bajorų teismuose bei Lietuvos Vyriausiajame Tribunole buvo naudojami tik jų rankraščiai. Statutai buvo SUDARYTI, o ne IŠLEISTI. Trečiasis Statutas pradėtas spausdinti tik XVII a. pradžioje, o PIRMASIS IŠLEISTAS buvo tik XX a. istorikų kaip mokslinė publikacija. Akivaizdu, jog testo klausimų nematė dalykinio redaktoriaus akis.

12. Jakobinams atėjus į valdžią Prancūzijoje: A atkurta konstitucinė monarchija; B įtvirtintas respublikinis valdymas; C katalikų religija paskelbta valstybine; D sustabdyti karai su užsienio valstybėmis.

Karvelio komentaras: klausimas neetiškas. Žiūrint faktografiškai, atsakymas turi būti tik B, nes jakobinų daugumos dėka 1792 m. paskelbta respublika, kur įteisinta 1793 m. konstitucijoje, kai jakobinai vyravo Konvente. Siūlant kaip teisingą atsakymą D, iškyla kontroversijos, nes žinoma, jog jakobinai įvedė rekrutų prievolę, mobilizavo visuomenę karams su Austrija bei Prūsija.

21. Kuriuo skaičiumi žemėlapyje pažymėtoje valstybėje XX a. ketvirtąjį dešimtmetį buvo išsaugotas demokratinis valdymas?

A 1. B 2. C 3. D 4.

Karvelio komentaras: klausimas neteisingas ir sykiu neetiškas. Norėta atsakymo – Čekoslovakija, remiantis istoriografine teze, jog ši valstybė Rytų Europoje buvo demokratijos forpostas. Ir tai tiesa. Tačiau klausiama apie 4 dešimtmetį. Čekoslovakija okupuota Trečiojo reicho 1939 m. 1939 ir 1940 m. dar yra 4 dešimtmečio tąsa, taigi Čekoslovakija negali būti laikoma teisingu atsakymu.