Jau šešiolika metų esame galingiausioje pasaulyje gynybinėje sąjungoje – NATO

„Lietuvos teritorinį saugumą jau šešiolika metų kartu su Lietuvos kariuomene užtikrina  ir NATO. Dėkojame sąjungininkams, ypatingai- esantiems Lietuvoje. Tikiu, kad būdami vieningi ir imdamiesi visų reikiamų priemonių, atgrasysime visus matomus ir nematomus priešus”, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.   Jis pabrėžia, kad nors šiuo metu pasaulį apėmusi koronaviruso Covid-19 pandemija ir  gali koreguoti kariuomenės veiklą, bet nekoreguoja esminių NATO tikslų. Aljansas yra pajėgus ir toliau vykdys savo įsipareigojimus ir nekeis savo sutartos politikos.

 2004 m. kovo 29 d.   Lietuva įsijungė į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, NATO, gretas. Per šiuos metus  stipriai keitėsi saugumo aplinka, kartu su ja keitėsi ir Aljansas, o Lietuva jame įsitvirtino kaip visavertė ir patikima sąjungininkė. O praėjusiais metais Lietuva kartu su kitomis sąjungininkėmis paminėjo 70 metų NATO jubiliejų.

Narystė Aljanse neįmanoma be jos narių atsakomybės už savo pačių saugumą. Šiaurės Atlanto sutartimi Lietuva yra  įsipareigojusi nuosekliai didinti nacionalinius pajėgumus ginkluotam užpuolimui atremti. Sąjungininkės kartu stengiasi užkirsti kelią konfliktams ir išsaugoti taiką, o, tam nepavykus, yra įsipareigojusios vienos Aljanso narės užpuolimą laikyti jų visų užpuolimu. Tačiau jokie aljansai neapsaugos to, kuris savo saugumu nesirūpina pats.  

Reaguodama į neigiamas saugumo aplinkos tendencijas, Lietuva sparčiai padidino finansavimą gynybai. 2018 m. šis rodiklis pirmą kartą pasiekęs 2 proc. bendrojo vidaus produkto, buvo išlaikytas ir 2019 m., o parlamentinės šalies politinės partijos yra įsipareigojusios iki 2030 m. šiai sričiai skirti 2,5 proc. BVP.  “Būtinybė gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. nuo BVP ir palaipsniui didinti juos iki 2,5 proc. pirmiausiai atsirado ne dėl įsipareigojimų partneriams, o dėl kardinaliai pasikeitusios saugumo situacijos – negalime pamiršti Gruzijos ir Ukrainos pamokų. Grėsmės realios ir didelės, niekas mūsų negins, jei nesiginsime patys”, – sako ministras.

Mūsų tikslas – šiuolaikiška, technologiškai pažangi kariuomenė. Modernizacijai ir karių aprūpinimui  skiriama beveik 30 proc. gynybos biudžeto.  Svarbiausiems kariniams pajėgumams atnaujinti dar reikės mažiausiai dešimtmečio, tačiau ryški pažanga matysis kasmet. Šiuo metu į įgyvendinamas didžiausias nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo kariuomenės projektas – pėstininkų kovos mašinų „Vikas/Boxer“ įsigijimas,  diegiamos modernios artilerijos sistemos, plečiami oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos pajėgumai, atnaujinama kario ginkluotė ir įranga. 

 Tuo pat metu daug dėmesio skiriama ir  karinės infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, kuri būtina ne tik mūsų stiprėjančiai kariuomenei, bet ir sąjungininkų kariams dislokuotiems Lietuvoje. 

Visi šie pozityvus pokyčiai nebūtų įmanomi be visuomenės paramos.  Šiandien narystę NATO palaiko beveik 90 proc. Lietuvos žmonių. Lietuva vieninga  šiuo klausimu,  o tai prasideda prie Lietuvos  bendrų pastangų tinkamai rūpintis savo saugumu. 

 Dar viena svarbi pamatinė vertybė, kuriuo paremta NATO – solidarumas.  NATO sąjungininkai, suprasdami, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra labiausiai pažeidžiamos agresyvios Rusijos politikos, čia dislokavo NATO priešakinių pajėgų batalionus, skirtus atgrasyti potencialius agresorius ir remti vietos pajėgas kilus konfliktui. Šiose priešakinėse pajėgose drauge tarnauja kariai iš beveik visų NATO šalių – nuo didžiausių, tokių kaip JAV ar Vokietija, vadovaujanti NATO batalionui Lietuvoje, iki pačių mažiausių – Islandijos ir Juodkalnijos. Jie visi įsijungtų į pasipriešinimą karinei agresijai nuo pirmos konflikto dienos. Toks NATO sprendimas geriau nei bet kokie pareiškimai atspindi solidarumą, kaip pamatinę Aljanso vertybę.

Be NATO priešakinių pajėgų, Aljanso karinį buvimą sustiprina Lietuvoje dislokuotas JAV batalionas, o atvykstančioms NATO pajėgoms paramą teikia NATO  pajėgų integravimo vienetas. Be to, nuo pat įstojimo į NATO pradžios Baltijos šalių oro erdvę saugo NATO oro policijos misija. Lietuvoje taip pat veikia NATO Energetinio saugumo kompetencijų centras. 

Aljanso karinį matomumą Lietuvoje užtikrina rotacinės sąjungininkų pajėgos – JAV karių batalionas, NATO oro policijos misija ir tarptautinės pratybos.   

 Narystės NATO įsipareigojimai matuojami ne tik finansine išraiškia, bet ir dalyvavimu prisidedant prie bendrų Aljanso tikslų. Lietuva, dalyvaudama tarptautinėse operacijose ir misijose įvairiose pasaulio vietose, prisideda prie regioninio ir tarptautinio saugumo plėtros ir rodo savo solidarumą su kitoms sąjungininkėmis. Vien per praėjusius metus mūsų šalies kariai dalyvavo dešimtyje tarptautinių operacijų Europoje, Afrikoje, Azijoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne.  

KAM archyvo nuotraukos ( aut. Alfredas Pliadis)