Jorė Taučikaitė

„Kurti pradėjau dar besimokydama pradinėje mokykloje. Rašau apie gamtą, draugus ir gyvenimą”.

Užmaršties šydas

Visi mes gimstam, augam, žydim,
Vis bėgam, skubame tolyn…
Nesusimąstom – neišvengiamai artėja,
Kelionės pabaiga ir nebūtis.

Mes bijom jos, tad saugomės ir slepiam
Mintis savas ir svajones.
Nuo užmaršties vis lekiam,
Galvodami-ji mūsų nesuras.

Ir bijom, kad visi pamirš mus,
Lyg dūmas dingsime staiga.
O mintys, džiaugsmai ir svajonės
Nuskęs užmaršties gilumoje.