Jovita Jasėnaitė

Ruduo – paslaptingas metų laikas

Rudens kvapas tvyro lauke. Greitai temsta, dar greičiau pasidaro šalta. Šis metų laikas tinka tokiems bohemiškiems žmonėms…

Visur tvyro niūrios spalvos. Kiek daug juodos spalvos aplinkui… Dažna lietaus… Po kurio visur telkšo balos: mažytės ir didelės. Visi  susimąstę, paniurę, retas kuris šypsosi. Žmonės vaikšto miesto gatvėmis įsikniaubę į šalikus, apsimuturiavę, nešini savo rankose kavos puodeliais, kurios jau kaista nuo kavos ar karšto šokolado.

Dauguma nelaimingi šiuo metų laiku, bet, manau, be reikalo. Jis gi toks paslaptingas. Tereikia į jį įsižiūrėti ir galime atrasti puikius dalykus… kaip medžių grožį. Manysit, kokie medžiai be lapų? Ogi – labai gražūs. Jie parodo visus savo trūkumus ir privalumus. Kiekviena šakelė atskleidžia savo tikrą vaidmenį ant medžio. Gali pasirodyti juokinga ir kvaila, bet tik žmogus gali pajausti ir tai suprasti. O tiems, kuriems tai kelia juoką, tai tik juokas iš savęs…

***

Migla apgaubusi visą žemę. Bandydama kažką įžiūrėti, tik varginu save. Tamsa pamažu apgaubia žemę. Tvyro mirtina tyla. Lauke nė gyvos dvasios, tik slogus ir tuščias oras. Man darosi šalta…

Lūpos pradeda mėlynuoti, šiurpuliukai bėgioja po visą kūną. Įkvėpiau tyro ir kartu ledinio oro. Oras..

Akių vyzdžiai išplėsti. Girdžiu!!! Taip, girdžiu, kaip migla traukiasi, bet tai laikina. Pro burną eina garai. Drebu. Einu iš čia. Čia manęs niekas nešildo. Beeidama pagalvoju: o gal ta tyla nėra tokia bauginanti?..

Minčių išdėstymas ant kitokio lapo

Žiūriu, kaip slysta iš po kojų žemė…

Pilki šešėliai tolumoj pradingsta, it dulkės. Geriau užsimerkti, užsimerkus galvoti, kas buvo ne taip.

Kodėl kartais yra taip, o ne kitaip?

Kodėl realybė būna tokia skaudi, o svajonės tokios saldžios?

Kodėl žmonės tokie kerštingi?

Visa tai ir daugiau klausimų galima užduoti sau, bet tai liks tik klaustukai.

Būna dienų lyg tyčia, kad vieni kitų nesuprantam, o gal nenorim suprasti. Pykstam, baramės, keikiam. Užmirštam… Žmogus yra sutvertas gėriui kurti, o ne būti marionetė blogio kompanijoje. Įžvelkim gėrį net ir pačioje bjauriausioje situacijoje. Tada viskas atrodys labai paprasta. Gyventi norėsis dar ir dar…