Kai maži pokyčiai tampa dideli: Ukrainos ir Moldovos kelias į ES

Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys.

Europos Sąjunga, nepaisant sveikos kritikos ir skepsio iš išorės, šiomis dienomis virsta vis labiau geopolitiškai kartu mąstančia ir, svarbiausia, veikiančia bendrija. Tai ypač naudinga ne tik Lietuvai ar Ukrainai.

Puikus žingsnis, kad Briuselyje, Europos Vadovų Taryboje, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis šiomis dienomis padės ne vieną parašą ant ypač svarbių susitarimų. Greta jau pasirašytų dvišalių saugumo susitarimų atsiras naujas ir bendras Ukrainos bei visos ES susitarimas, kuris nuims ar bent jau gerokai sumažins įtampas dėl ateities ne vienų metų perspektyvoje.

Beprecedentis 27-nių Bendrijos narių įsipareigojimas dėl nuolatinės ir daugiasluoksnės paramos Ukrainai paliks mažiau manevro laisvės ES valstybėse senbuvėse sumaištį mėginantiems didinti populistams bei radikalams.

Šią savaitę įtvirtintas sprendimas pradėti narystės ES derybas su Ukraina ir Moldova paskatino viešas spekuliacijas, kiek metų šis procesas galėtų trukti. Aš esu tikras, kad Lietuvos narystės ES 30-metį Bendrija pasitiks jau tikrai gausesne šeima, o tarp šios šeimos narių bus ir Ukraina.

Dvi neturtingiausios Europos valstybės – Ukraina ir Moldova, oficialiai pradėjusios derybas, dar susidurs su įvairiomis įtampomis, hibridinėmis atakomis, kurių šaltinis lieka tas pats ir aiškus. Ukrainai tenka karinė agresija, o Moldovai kasdien reikia atlaikyti sistemiškus valstybės skaldymo veiksmus, kylančius iš rusijos pusės. Dezinformacijos srautai milžiniški ir maža valstybė dėl to smarkiai kenčia. Bet atsilaikys, jei ES rems ne tik žodžiais, bet ir veiksmais.

ES per pastaruosius 5 metus iš esmės pasikeitė. Į saugumą ir gynybą plaukia rekordinės investicijos, pagaliau įsitvirtino supratimas, kad ES pirmiausia pati turi imtis atsakomybės už savo saugumą, nesidairydama vien tik į partnerius už Atlanto.

Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad tiek Ukrainai, tiek Moldovai bus pasiūlyta laipsniška integracija į ES, pirmiausia – į Europos vidaus rinką. Ukrainiečiai ir moldavai turi jausti naudą viso integracijos proceso metu, ne tik finišo tiesiojoje. Kitaip užduotys gerokai pasunkės.

Stebėtojo statusas šalims kandidatėms pravers ne tik Europos Parlamente, bet ir kitose svarbiausiose ES institucijose. Galiausiai, nepamirškime, kad einant ES plėtros keliu pati Bendrija privalės reformuotis, keisti savo esmines sutartis, rasti bendrą sutarimą tarp visų savo narių ir sutarti dėl ES ateities biudžeto. Spėčiau, kad tai nebus lengvesnis kelias nei vidaus reformos Ukrainoje ar Moldovoje.

Dėl Sakartvelo perspektyvų ES – šiomis dienomis Europos Vadovų Taryba pasiųs labai rimtą signalą  oligarcho B. Ivanišvilio kontroliuojamai „Kartvelų svajonės“ Vyriausybei.

ES lauks nedviprasmiško Sakartvelo Vyriausybės sprendimo, kada ir kaip ši atšauks nuo rusijos nusirašytą vadinamąjį užsienio agentų įstatymą, nukreiptą prieš savo piliečius ir nevyriausybines organizacijas. Jei žalingas įstatymas nebus atšauktas, artimu metu nematau galimybių Sakartvelo Vyriausybei grįžti prie derybų stalo su ES.