Kaip buvo išpainiota atsiradusios Juozo Zikaro skulptūros „Krepšininkas“ autorystė

Sovietmečiu ši karo metais Juozo Zikaro sukurta skulptūra buvo pervadinta į „Sportininkas“ ir nurodyta, kad neišlikusi. Atgimimo metais „Krepšininko“ skulptūrai atsiradus, jos autorystė priskirta Juozo Zikaro sūnui Teisučiui, taip pat skulptoriui.

Visa tiesa išaiškėjo tik 2016 metais, kai, susidomėjus „Krepšininko“ skulptūros istorija, buvo surinkta medžiaga apie šią skulptūrą ir peržvelgtos knygos apie Lietuvos krepšinį. Kaip matyti iš 1943 m. liepos 15 d. „Ateities” laikraštyje paskelbto Leono Narbuto straipsnio, Juozas Zikaras „Krepšininko“ skulptūrą sukūrė 1943 m. vasarą. Ją, kaip pereinamąją dovaną Kaune planuojamų surengti stipriausių Lietuvos vyrų krepšinio komandų varžybų nugalėtojams, užsakė „Ateities“ laikraščio vyriausiasis redaktorius ir leidėjas Bronius Daunoras. Dėl karo sunkumų šių varžybų 1943 metais surengti nepavyko. Tačiau krepšinio varžybos, pavadintos „Dešimtuko“ turnyru, įvyko 1944 m. birželio 8–11 dienomis. B. Daunoro įsteigta dovana, J. Zikaro sukurta daugiau nei pusės metro aukščio skulptūra „Krepšininkas“ su įrašu: „Kiekvienas laimėjimas Lietuvos garbei“, buvo įteikta turnyro nugalėtoja tapusiai Kauno teniso klubo (KTK) krepšinio komandai.

Jokių žinių apie „Krepšininko“ skulptūros likimą pokario metais surasti nepavyko. Buvo manoma, kad ji galėjo likti pas apdovanojimą laimėjusios KTK krepšinio komandos kapitoną Leoną Baltrūną. Bet jis, karui einant į pabaigą, pasitraukė iš Lietuvos, apsigyveno Australijoje, kur 1993 metais Melburne mirė. Atrodė, kad šios skulptūros likimas taip ir liks nežinomas. Bet, pasklaidžius 2011 metais išleistą Skirmanto Leono Karalevičiaus knygą „XX a. Lietuvos krepšinio legenda. 1920–1960“, netikėtai prie „Krepšininko“ skulptūros nuotraukos buvo rastas įrašas, kad ši skulptūra yra Lietuvos sporto muziejaus nuosavybė, o skulptūros autorius – T. Zikaras. Reikėjo suprasti, kad Juozo Zikaro sūnus Teisutis. 1943 metais baigęs Kauno taikomosios dailės institutą, jis taip pat tapo skulptoriumi. Kaip ir L. Baltrūnas, T. Zikaras pasitraukė iš Lietuvos, gyveno Australijoje ir mirė Melburne 1991 metais.

Išsiaiškinus, kad „Krepšininko“ skulptūra niekur nedingusi ir yra saugoma 1993 metais atidarytame Lietuvos sporto muziejuje, beliko patikslinti jos autorystę. Šiam muziejui parašiau laišką, kad, remiantis surinkta medžiaga, pas juos saugomos „Krepšininko“ skulptūros autorius yra Juozas Zikaras. Netrukus iš muziejaus gavau atsakymą, kad, apžiūrėjus skulptūros įrašus, ant jos pagrindo kairiojo šono buvo rasta signatūra „J. Zikaras“. Tapo akivaizdu, jog pačių muziejininkų ši skulptūra anksčiau kaip reikiant nebuvo apžiūrėta ir jos autorystė supainiota.

„Krepšininko“ skulptūrą, kurią 1989 metais padovanojo sporto istorijos eksponatus pradėjusiam rinkti Kauno valstybiniam istorijos (dabar Vytauto Didžiojo karo) muziejui, išsaugojo Lietuvoje likusi gyventi Leono Baltrūno žmona Sofija. Ji muziejaus darbuotojams klaidingai nurodė šios skulptūros autorių, Juozo Zikaro sūnų Tadą, turėdama omeny Teisutį. Kas sportinio prizo autorius yra iš tiesų, anuomet muziejininkų nebuvo išsiaiškinta. Šitaip „Krepšininko“ skulptūra, įgavusi ne tą autorystę, vėliau tapo Kaune įsikūrusio Lietuvos sporto muziejaus nuosavybe.

Juozo Zikaro 1943 metais sukurta skulptūra „Krepšininkas“ yra bene paskutinis jo darbas. Sovietmečiu vengiant kalbėti apie karo metais vykusį kultūrinį ir sportinį gyvenimą, ji buvo užmiršta. Bet išliko, nes buvo kruopščiai saugota, o atėjus Atgimimui, perduota muziejui.