Kaip per metus atostogoms sutaupyti apie 3 tūkst. eurų be didelių pastangų?

Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas atskleidė, kad vidutiniškai nereikšmingiems pirkiniams britai kasdien išleidžia 12 svarų sterlingų, kas metų gale pavirsta į daugiau nei 4000 svarų arba 5300 eurų. Už tokią sumą galima įsigyti neblogas atostogas ir nors skaičių, kiek tokių išlaidų patiria lietuviai, nėra, galima spėti, kad jos taip pat egzistuoja. Tad kaip sutaupyti šiuos pinigus ir paversti juos į įsimintinas atostogas?

„Vien sustojus automobilio įkrovimo aikštelėje ar degalinėje, užsukus į kavinę puodelio kavos ir per dieną gali išleisti nuo kelių iki dešimties eurų. Tad kava ir desertas, užkandis mieste, naujas pieštukas akims ar maža mašinytė vaikui, dienos gale nepastebimai virsta nemaža suma, kurią buvo galima sutaupyti. Jei tuos 8 – 10 eurų kasdien atsidėtume į taupomąją sąskaitą ar fizinę taupyklę, po metų turėtume 3 ar daugiau tūkst. eurų, o jei tai darytų visi šeimos nariai… Neblogos atostogos išeitų, tiesa? Ir šiuos kelis eurus per dieną sutaupyti tikrai įmanoma, tam nereikia didelių pastangų ar valios, pakanka turėti kelias taisykles ir įrankius valdant savo kasdienius finansus“, – komentuoja Aušra Čiuplienė, „Viena sąskaita“ generalinė direktorė.

50 eurų kavai ar 50 eurų į atostogų biudžetą?

Visų pirma, reikia žinoti, kur ir kam pinigai yra išleidžiami.  „Viena sąskaita“ vadovės teigimu, didžiausia finansų valdymo yda yra nežinojimas, kur dingsta pinigai: „Tikrai dažnas mėnesio gale esame susimąstę, kur dingo pinigai: atrodo, nieko rimto nepirkome, bet sąskaita sako ką kita. Ir būtent čia slypi atsakymas į klausimą, kaip sutaupyti. Tai tikrai nereiškia, kad negalime sau nieko leisti ir turime taupyti kiekvieną centą, bet žinojimas, kiek sau galime leisti, sąskaitoje metų gale rodo daug gražesnius skaičius“.

Vis dėlto sekti savo finansus nėra taip paprasta: dažnas turi ne po vieno banko sąskaitą, automatizuotų mokėjimų bei kitų įsipareigojimų. „Išgirdęs, kad reikia sekti savo finansus, žmogus įsivaizduoja čekių rinkimą ir kasdien skiriamą valandą visko suvedimui ir analizei. To nebereikia: rinkoje egzistuoja įrankių biudžeto valdymui, vieną tokį siūlo „Viena sąskaita“,  prie kurių galima prijungti visas savo sąskaitas, matyti visas lėšas vienoje vietoje; pasitelkiant įrankio funkcijas, išlaidas kategorizuoti automatiškai ir taip realiu laiku matyti, kur padedame savo pinigus. Pamatę, kad per mėnesį, pavyzdžiui, vien kavai išleidžiate arti 100 eurų, ją pirkdami kitą kartą tikriausiai susimąstysite labiau – gal bent pusę tos sumos verta skirti santaupoms būsimoms atostogoms?“, – sako Aušra Čiuplienė, „Viena sąskaita“ vadovė.

Pasak jos, renkantis biudžeto priežiūros įrankį svarbu nepamiršti ir saugumo aspekto: „Prieš atiduodami savo duomenis bet kokiai biudžeto valdymo platformai, įsitikinkite, kad ji veikia atsakingai: ar įmonė, kuri siūlo šį įrankį, yra gerai žinoma, sėkmingai veikianti ne vienerius metus, ar ji – kilusi iš Lietuvos, ar ją prižiūri atsakingos institucijos. Sąskaitas pridėti rekomenduoju tik atsakingai įvertinus platformos patikimumą“.

„Nematomos“  išlaidos ir biudžeto perorganizavimas

Šalia atidaus savo nereikšmingų išlaidų sekimo, būtina dėmesį atkreipti ir į vadinamąsias  „nematomas“ išlaidas, kurios taip pat gali sudaryti nemažą dalį visų išleidžiamų pinigų, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo menkavertės. „Nematomomis išlaidomis aš vadinu įvairias internetines prenumeratas, pavyzdžiui, filmų ir serialų platformas, programėlių mokesčius ir pan. Jas kartais tiesiog pamirštame: užsiprenumeruojame, galbūt paslauga net nesinaudojame, o tie 5 eurai per mėnesį yra tyliai nurašomi. Kas yra 5 eurai per mėnesį? Tai yra 60 eurų per metus, o jei tokių prenumeratų ne viena – tai ir 120 eurų ar daugiau. Atostogaujant už 120 eurų kartais galima nusipirkti skrydžius į abi puses. Tad ieškant būdų sutaupyti atostogoms, labai rekomenduoju atidžiai peržiūrėti, kur nueina mūsų „nematomas“  išlaidos ir įsivesti tvarkos ir šioje vietoje“, – pataria Aušra Čiuplienė.

Pasak jos, radus tokius išlaidų „nutekėjimus“, būtina nepamiršti padaryti dar vieno žingsnio: nukreipti tuos pinigus į taupymą: „Jei tiesiog nustosime leisti pinigus kavoms ir prenumeratoms, tai savaime nereiškia, kad jie susitaupys, nes juos paprasčiausiai galime netyčia išleisti kitur. Todėl itin svarbu perorganizuoti savo biudžetą, aiškiai apsibrėžti, kiek išleidžiame fiksuotoms išlaidoms, kiek sau leidžiame papildomiems malonumams ir kiek kas mėnesį pasidedame į taupymą tam, kad metų gale turėtume pakankamai lėšų svajonių atostogoms. Pavyzdžiui, suskaičiavus, kad per mėnesį galime iš nereikšmingų buvusių išlaidų sutaupyti 300 eurų, turime drausmingai mėnesio pradžioje ar gavus algą tuos 300 eurų ar tiek, kiek nusprendžiame, perisvesti į taupomąją sąskaitą tam, kad jų neliestume ir netyčia neišleistume. Negana to, kai kuriuose mano anksčiau minėtuose biudžeto įrankiuose, pavyzdžiui, tame kuris yra platformoje „Viena sąskaita“, galima nusistatyti taupymo tikslus ir taupyti dar paprasčiau “.

Pasak „Viena sąskaita“ vadovės, sutaupyti pinigų atostogoms gali kiekvienas, reikia tik rasti sau geriausius įrankius asmeninio biudžeto valdymui ir įsivesti šiek tiek drausmės vengiant impulsyvių, nereikšmingų pirkinių.

„Viena sąskaita“, veiklą pradėjusi 2005 metais, pirmąją mokėjimų platformą internete pristatė 2007 metais ir ilgą laiką rinkoje buvo vienintele specializuota mokėjimų platforma internete. Per pastaruosius trejus metus platformos klientų skaičius augo daugiau nei dvigubai: įmonės teikiamomis paslaugomis šiuo metu naudojasi virš  230 000  aktyvių vartotojų, galinčių apmokėti daugiau nei 2600 paslaugų tiekėjų sąskaitas, įskaitant elektros, dujų, telekomunikacijų, mokyklų ir darželių bei kitas paslaugas.  „Viena sąskaita“ nuo balandžio mėnesio klientams pristatė naujas paslaugas: biudžeto valdymo, dokumentų saugojimo įrankius ir tapo viena platforma visiems namų finansams prižiūrėti.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: