Kaip šiuo neramiu metu abiturientams planuoti savo ateitį?

Šis pavasaris tapo tikru išbandymų maratonu šalies abiturientams: jei prieš mėnesį jie nerimavo, kaip seksis laikyti valstybinius egzaminus ar kaip jų planus studijuoti svetur paveiks daug sumaišties sukėlęs „Brexit“, šiandien rūpesčiai nauji karantinas dėl COVID-19 viruso pandemijos, mokymasis nuotoliniu būdu ir nežinia, kaip šiemet vyks stojimas į šalies ir užsienio aukštąsias mokyklas. Kaip jauniems žmonėms, kurių gyvenime šiuo metu itin svarbus etapas, susiimti ir nepasiduoti aplink tvyrančiai panikai?

Karantinas – „auksinis“ laikas mokslams

Psichologė Miglė Vainalavičiūtė, kalbėdama apie tai, kaip lengviau išbūti šį stresą keliantį neužtikrintumo laikotarpį, sako: „Susidūrus su situacija, kurioje yra neužtikrintumo, svarbu priimti ir susitaikyti su tuo, ko mes negalime sukontroliuoti ar pakeisti, dabar tai – besikeičianti padėtis dėl įvairių apribojimų arba neplanuotas mokymasis iš namų. Tai nėra lengva, gali apimti baimė ar beviltiškumo jausmas, vis tik sau padėti galima: reikia susikoncentruoti į tai, ką galime pakeisti ar persvarstyti. Pradėti reikia nuo „arčiau“ esančių dalykų.“

Psichologė Miglė Vainalavičiūtė

Anot jos, dabar tikslinga ieškoti virtualių mokymosi erdvių, kuriuose mokymosi procesas būtų toks pat efektyvus, kaip mokykloje, susikurti savo mokymosi planą ir kt. Taip pat šiuo metu verta  svarstantiems galimybę ateityje studijuoti kitose šalyse tinkamai įsivertinti besikeičiančios situacijos atnešamus privalumus, nes karantine praleidžiamas laikas ir judėjimo apribojimai – puiki proga ieškoti informacijos ir pagilinti žinias tiesiog namuose.

„Kol švietimo ministerija tik rengia rekomendacijas, kaip užsitęsus karantinui reikės vykdyti nuotolinį mokymą, kalbų mokykla „AMES Education“ jau antrą savaitę sėkmingai dirba nuotoliniu būdu. Dėstytojų užsiėmimai su mokiniais vyksta realiu laiku, tokia pat tvarka, kaip ir anksčiau, tik visi dirba iš namų. Šis karantine leidžiamas laikas – „auksinis“, nes yra mažiau pagundų ir daugiau laisvo laiko, kurį galima investuoti kuriant savo ateitį – ruošiantis stojimui į užsienio universitetus. Ir ši taktika pasiteisino: palyginę anglų kalbos pamokų ir pasiruošimo įvairiems egzaminams lankomumą, pamatėme, kad dabar visi pasidarė daug uolesni, nes, jeigu anksčiau į užsiėmimus susirinkdavo apie 80 proc., dabar nuotoliniu būdu mokosi daugiau nei 90 proc. „AMES Education“ mokinių“, – sako šios mokyklos vadovė, sertifikuota Britų Tarybos Education UK konsultantė Eglė Kesylienė

„AMES Education“ vadovė Eglė Kesylienė

Būtina efektyvi rutina

Psichologė įspėja, kad į karantiną nereikėtų žvelgti kaip neplanuotas smagias atostogas. „Patarčiau vengti išsimušti iš įprasto dienos ritmo: nors ryte nereikia keltis anksti ir galima sutaupyti laiko, svarbu išlaikyti dienos režimą kuo panašesnį į buvusį prieš karantiną“, – sako M. Vainalavičiūtė ir primena, kad mokantis reiktų laikytis režimo, kuomet pirmoje dienos pusėje dirbama su nauja informacija, susipažįstama su naujomis temomis, o po pietų ir vakare (kuomet dažniausiai daromi namų darbai) atliekamos kartojimo ir pratybų užduotys.

Ieškantiems būdų, kaip efektyviai išnaudoti karantino laiką mokymuisi, psichologė pataria susikurti mokymosi planą ir jo griežtai laikytis. Tai galima daryti vienam ar su „likimo draugais“, pagalbos ranką turėtų ištiesti ir mokytojai.

„Svarbu turėti tam tikrą sistemą ir susitarimą, kokiu metu, kurias užduotis atliks mokinys ir kokiu būdu jas tikrins. Tam prireiks laiko planavimo įgūdžių, mokėjimo mokytis kompetencijos ir, žinoma, valios laikytis plano. Mokymosi planais galima apsikeisti su klasės draugu, tokiu būdu abiturientai galėtų padėti vienas kitam kontroliuojanti plano vykdymą, pasidalinti vienas su kitu patirtimi, kokie sunkumai kyla laikantis plano“,   pataria M. Vainalavičiūtė.

Strategija „viskas arba nieko“ netiks

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad abiturientai gana dažnai demonstruoja mąstymo „viskas arba nieko“ modelį. Pasakodami apie savo ateities planus jie pateikia dvi vizijas: pirmoji – kaip studijuos savo pasirinktą ir išsvajotą studijų dalyką, jausis ypač laimingi ir bus sėkmingi, arba antroji – neišlaikys egzaminų pakankamai gerai ir bus „pasmerkti“ dirbti mažai apmokamą monotonišką darbą. Svarbu nesusitelkti tik į du galimus variantus, juk karjeros ir veiklos galimybių pabaigus mokyklą yra daug bei įvairių“, – sako ji.

Psichologės teigimu, siekiant išbūti šią neužtikrintą situaciją, nereikėtų viso dėmesio sutelkti tik į negatyvius įvykių scenarijus. „Rekomenduočiau atkreipti dėmesį į savo minčių turinį ir pasistengti išlaikyti pusiausvyrą tarp galvojimo apie geriausią ir blogiausią įvykių seką. Idealiu atveju reikėtų įvertinti, kiek tikėtina, kad vienas ar kitas įvykių scenarijus yra galimas. Pavyzdžiui, abiturientas nerimauja, kad anglų kalbos egzamino neišlaikys pakankamai gerai. Jis gana dažnai galvoja apie neigiamą scenarijų, kad, neišlaikęs egzamino, negalės studijuoti pasirinktoje studijų programoje, arba, galės studijuoti tik mokamoje vietoje. Reiktų užduoti sau klausimą, ką aš esu padaręs, kad tai neįvyktų? Juk mokausi anglų kalbos, lankau pamokas, atlieku namų darbų užduotis… Ką aš galiu dar padaryti, kad taip nenutiktų? Dar labiau pagilinti gramatikos žinias, atlikti daugiau asmeniškai man sunkių užduočių?“, – patarimais dalijasi psichologė ir primena, kad kartais kyla ypač didelis noras vengti nemalonių, nerimą keliančių minčių.

Pasak jos, tai susiję su mūsų „bėk arba kovok“ instinktu ir motyvacija – įsijungęs „kovos“ režimas dažnai suteikia energijos imtis veiksmų, tačiau, kai įsijungia „bėgimo“ režimas, žmogus esamą problemą ima neigti.

„Pavyzdžiui, abiturientas po pokalbio su bendraklasiais apie artėjančius egzaminus gali jaustis ypač sudirgęs, pradėti nerimauti dėl ateities. Vienas mokinys apimtas nerimo imsis kurti mokymosi planą, atliks tam tikras užduotis, kitas mokinys toje pačioje situacijoje nusiraminimui pirmiausia įsijungs pasižiūrėti mėgstamą serialą, vėliau gamins pietus ir pan. Paprasčiau sakant, jis vengs nemalonių ir nerimą keliančių minčių šaltinio – mokymosi dalyko. Tokiu atveju svarbu neatidėlioti, dažniausiai sunku yra pradėti, tačiau procese atsirandantys rezultatai (tai gali būti netgi atliktų užduočių ar perskaitytų knygos puslapių skaičius) sumažina nerimą ir kelia motyvaciją“, – aiškina M. Vainalavičiūtė.

Stresą kelia ir dideli lūkesčiai

Abiturientams, anot psichologės, stresą kelia ne tik pasikeitusi dienos rutina karantino metu, bet ir jų socialinė aplinka bei turimi lūkesčiai.

„Šioje situacijoje streso šaltinių gali būti daug. Šeimoje abiturientas gali susidurti su dideliais lūkesčiais, spaudimu priimti tam tikrus sprendimus renkantis profesiją, taip pat šeimoje gali būti kitų probleminių situacijų, kurios trukdo mokiniui susitelkti ir pakankamai dėmesio skirti mokymuisi. Santykis su bendraklasiais ir draugais šiuo metu mokiniui gali sukelti konkurencijos jausmą – atsiranda noras pasiekti ypač gerų rezultatų arba baimė, jog rezultatai bus ženkliai prastesni negu bendraklasių ar draugų. Taip pat tikėtina, kad jaunas žmogus gali lyginti save su tokioje pačioje situacijoje esančiais draugais, pavyzdžiui, nerimauti jeigu kiti jau apsisprendę dėl profesijos, o jis dar ne“, – sako psichologė ir priduria, kad mokyklos bendruomenė, ypač santykiai su mokytojais, taip pat gali būti tam tikrų stresinių būsenų šaltiniu.

Pasak „AMES Education“ vadovės E. Kesylienės, lyginti savęs su kitais – didžiausia klaida, nes pasirinkti karjerą ir priimti vėlesnius sprendimus visi turime savarankiškai. Jauniems žmonėms, šiuo metu galvojantiems apie savo ateitį, ir ypač užsienyje, šis supratimas – itin svarbus.

„Svarbu aiškiai atskirti tris etapus – mokyklos baigimas, studijos ir tik tada – pasirinkta karjera. Retas kuris 18-metis aiškiai žino, ką norės dirbti visą likusį gyvenimą, tačiau paanalizavęs, pasigilinęs, jis tikrai žinos, kokia studijų kryptis jam įdomi. Gavus išsilavinimą dominančioje srityje, atsiras ir sprendimai dėl būsimos profesijos, todėl jau dabar spausti dėl to savęs tikrai nereikėtų“, – įžvalgomis dalijasi studijų užsienyje ekspertė.

Pasak jos, vienas svarbiausių dalykų prieš apsisprendžiant vykti studijuoti į užsienį – išsiaiškinti tikruosius noro studijuoti svetur motyvus. „Jeigu pagrindinė priežastis – studijų kokybė ar norima studijų programa, kurios nėra Lietuvoje, pasirinkimą visada skatinu ir palaikau, tačiau dažnai būna, kad vaikai tiesiog nori greičiau ištrūkti iš namų, pabėgti nuo kasdienės aplinkos ar išvažiuoti, nes draugai važiuoja. Tokiu atveju visada patariu tiek jaunuoliams, tiek jų tėvams šias psichologines priežastis išspręsti iki išvykimo, nes tai tempsis tarsi šleifas ir kartins būsimas studijas, tad ir „pabėgimas“ nebeteiks džiaugsmo. Be to, visuomet siūlau moksleiviams skaityti universitetų programas, kurias plačiau ar siauriau aprašo mokymo įstaigos – skaitant, lyginant skirtingas studijų kryptis, jaunas žmogus tikrai gali suprasti, ar šios studijos tikrai domina. Jeigu nedrąsu, nėra užtikrintumo, visada studijas užsienyje galima rinktis vėlesniame etape – baigti bakalauro studijas Lietuvoje, o magistro studijoms pasirinkti kitą šalį“, – patarimus dalija „AMES Education“ vadovė.

Į pagalbą abiturientui – tėvai ir psichologai

Pasak psichologės M. Vainalavičiūtės, šiuo abiturientams nelengvu laikotarpiu tėvų ir kitų šeimos narių dėmesys ir supratingumas gali padėti įveikti kylančius sunkumus. „Svarbu išklausyti vaikus, nuoširdus bendravimas ir buvimas šalia – svarbi emocinė parama. Situacijoje, kurioje trūksta užtikrintumo, kokybiškas bendravimas su tėvais gali suteikti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir sumažinti nerimo jausmą. Tėvams derėtų vengti savo vaiką lyginti su bendraklasiais, kelti aukštus lūkesčius būsimiems rezultatams ar spausti priimti tam tikrus sprendimus. Net jeigu tokio elgesio motyvais siekiama gerų tikslų, tai gali veikti priešingai, sukelti pyktį bei didinti patiriamą įtampą“, – sako ji.

Pagalbos į psichologą, pasak M. Vainalavičiūtės, rekomenduojama kreiptis, kai mokinys susiduria su emociniais sunkumais, kurie tampa kliūtimi atlikti kasdienes veiklas, o išgyvenamos negatyvios emocijos gali būti tokios stiprios, jog trukdo susikaupti, jaučiamas neįprastas nuovargis, dirglumas, sumažėjusi motyvacija, padaugėja konfliktinių situacijų ir pan.

„Stresas turi ne tik neigiamą poveikį – kaip jau buvo minėta anksčiau, jis gali būti motyvacijos šaltinis. Mokslininkai teigia, kad „sveikas“ stresas mokantis gali pagerinti atminties funkcijas, sprendimų priėmimo greitį bei kitus už mokymosi kokybę atsakingus procesus. Nors daugeliui šis laikotarpis nėra lengvas ar net nuviliantis, reikia stengtis padaryti geriausia, ką galite, tomis aplinkybėmis ir ištekliais, kuriuos šiuo metu turite“, – sako psichologė M. Vainalavičiūtė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: