KASP reprezentacinė vėliava pirmą kartą suplevėsavo prie LR Seimo

Sausio 17 dieną Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgoms minint 30-ąsias įkūrimo metines, pirmą kartą Savanorių pajėgų istorijoje, prie LR Seimo suplevėsavo reprezentacinė Savanorių pajėgų vėliava.

Vėliavos centre įkomponuota savanorių simbolika – KASP tarnybos ženklas bordo spalvos lauke. Simboliška, kad Savanorių pajėgų vėliava suplevėsavo prie LR Seimo rūmų – vietos kur užgimė pajėgos ir 1991 metų sausio 17-ąją buvo priimtas Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas. 1991 m. sausį priešiškos jėgos stengėsi palaužti Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę. Šie įvykiai subūrė tūkstančius žmonių. Grėsmės atveju kario priesaiką davė ir savanoriais tapo pasiryžę ginti savo tėvynę žmonės.

Vėliavos pakėlimas tai simbolinis veiksmas, kuris parodo, kas saugo ir kontroliuoja teritoriją. Pagrindinė pati seniausia vėliavų paskirtis buvo signalinė. Ant ieties parištas audeklas buvo geras orientyras kariams mūšio lauke. Vėliava padėdavo atskirti saviškių būrius, o vėliau netgi atpažinti atskirus kariuomenės dalinius. Nuo seniausių laikų mūšio lauke vėliava buvo ne tik orientyras, bet ir palaikė karių kovinę dvasią. Vėliava simbolizuoja bendrą karių dvasią ir vienybę, todėl visada yra saugoma ir branginama. Ant vėliavos išsiuvinėti simboliai ir šūkiai demonstruoja tikrą dvasinės jėgos užtaisą, galintį įkvėpti karius narsiai kautis. Lietuvių kalboje žodis „vėliava“ susijęs su vėlėmis, kuris atklydęs iš pagonybės tikint, kad kartu su gyvais kariais jų gretose kaunasi ir kritusiųjų vėlės, taip sustiprindamos mūsų gretas. Po pergalės grįžtančių karių rikiuotėje garbingiausią vietą užimdavo karinių vienetų vėliavos. Vėliava yra vienas iš svarbiausių valstybės simbolių, tokia pat svarbi kaip herbas ir himnas.