Kitą savaitę 5 pasaulinio garso legendos koncertuos Biržuose

2024 metų birželio 15 dieną Biržų rajono pusiasalyje į sceną žengs penkios pasaulinio garso žvaigždės – Suzi Quatro, Bonnie Tyler, Samantha Fox, grupė „Nazareth“ ir pirmą kartą Lietuvoje Nik Kershaw!

Vienas iš festivalio iniciatorių, UAB „Biržų duona“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas džiaugiasi, jog Biržų kraštas atgyja ir sutraukia tiek žmonių. „Siekiame, kad Kilučių ežero pusiasalio festivalis taptų tradiciniu ir mūsų rajono vizitine kortele. Jaučiame socialinę atsakomybę, todėl dedame visas pastangas, jog Biržuose vyktų pasaulinio garso renginiai. Kilučių pusiasalis turi ypatingą aurą, todėl žinomi muzikiniai kūriniai skamba ten kitaip. Tai pripažįsta visi festivalio lankytojai“, – sako A. Kurganovas.

„Kasmet Kilučių ežero pusiasalio festivalio lankytojų skaičius auga. Praėjusiais metais jis perkopė 7 tūkstančius žmonių, todėl nutarėme judėti pirmyn. 2024 metais žiūrovų lauks net 5 gyvo garso grupių 6 valandų pasirodymas su 5 legendiniais dainininkais“, – sako UAB „Biržiečių žodis“ direktorius Kęstutis Isakas, kvietęs susipažinti su 2024 metų „Biržiečių žodžio“ festivalio atlikėjais.

Rokenrolo karalienė – Suzi Quatro

Pirmoji, kuri pralaužė ledus moterims į roko pasaulio viršūnes. Pirmoji moteris, kuri nuo pat roko eros pradžios „pakinkė“ „vyriškąjį“ muzikos instrumentą, neatsiejamą roko dalį – bosinę gitarą.
JAV Detroito mieste gimusios Suzi Quatro arba Susan Kay Quatro (toks tikrasis atlikėjos vardas) turbūt pristatinėti nereikia net ir nedaug su muzika ką turinčiais bendro.

Turėdama muzikinius pagrindus, kuriuos įgijo grodama fortepijonu bei perkusiniais instrumentais muzikos mokykloje, Suzi labai greitai įvaldė ir 1957 metais tėvo jai dovanotą pirmąją bosinę gitarą.

Muzikantų šeimoje gimusios būsimosios glamroko karalienės pirmasis viešas pasirodymas įvyko jos tėčio džiazo grupėje „The Art Quatro Trio“. Suzi tuomet tebuvo aštuoneri metai ir ji jau grojo bongais. Kai mergaitei sukako keturiolika metų, ji su savo seserimis įkūrė mergaičių roko grupę „The Pleasure Seekers“ ir įrašė tris singlus.
1971 m. Suzi persikėlė į Angliją ir pradėjo bendradarbiauti su prodiuseriu Mickie Mostu, o netrukus jau kartu su „Thin Lizzy“ apšildė grupę „Slade“ jų pirmojo didelio turnė metu.

Tramplinu į muzikinį olimpą Suzi tapo pažintis su kūrybiniu duetu N. Chinn – M. Chapman, kurių jai sukurtas singlas „Can the Can“ šovė tiesiai į pirmąsias grojaraščių vietas Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje ir Australijoje.
Amerikoje didžiulį populiarumą dainininkei užtikrino 1978 m. kartu su Kilučiuose jau koncertavusiu Chrisu Normanu įrašytas duetas „Stumblin‘ In“, užėmęs ketvirtąją poziciją JAV muzikos topuose.

Per savo karjerą S. Quatro išleido 15 studijinių, 10 rinkinių ir vieną gyvo koncerto albumą, pardavė daugiau nei 55 mln. jų įrašų kopijų.

Ji yra ne tik muzikantė ir dainų kūrėja, bet ir aktorė bei poetė, išleidusi savo poezijos ir atsiminimų rinkinį „Through My Eyes“.

Suzi Quatro yra viena pirmųjų silpnosios lyties atstovių roko muzikos istorijoje, kuri aplink save subūrė vyrų grupę.

„Tapau pirmąja sėkminga moterimi rokenrole, kuri vadovavo vyrams ir rimtai grojo vienu iš instrumentų. To nebuvo nei iki, nei po manęs…“, – pasakojo ji britų leidiniui „Express“.

Savo oficialiame tinklapyje jau apie koncertą Biržų rajone paskelbusi rokenrolo karalienė iki šių dienų yra laikoma etalonu, į kurią lygiuojasi kone visos moterys, grojančios elektrinėmis gitaromis ir gyvenančios užburiančiame roko pasaulyje, o jos atliekamos „Stumblin‘ In“, „She‘s in Love With You“, „Can the Can“, „If You Can‘t Give Me Love“ ir galybė kitų jau seniai yra tapusios pasauline roko muzikos klasika.

Bonnie Tyler aplenkė net patį Michaelą Jacksoną

Ir daugeliui bene skaniausia keturių skonių muzikinio deserto „uoga ant torto“ – Jungtinėje karalystėje gimusi Bonnie Tyler.

Bonnie išgarsėjo 1976 metais hitu „Lost in France“, bet po metų dainininkei atliko balso stygų operaciją, po kurios reikėjo tylėti šešias savaites. Deja, kartą dėl nelaimingo įvykio Gaynor Hopkins, toks tikrasis Bonnie Tyler vardas ir pavardė, aiktelėjo ir kuriam laikui prarado balsą.

Šoką patyrusi dainininkė patikėjo, kad vos prasidėjusi muzikinė karjera baigėsi. Tačiau, jos nuostabai, naujasis prikimęs balsas dar labiau patiko gerbėjams. To įrodymu tapo netrukus topų viršūnes pasiekusi daina „It‘s A Heartache“ ir pasirašyta sutartis su CBS kompanija.

Jos albumas „Faster Than the Speed of Night“ buvo įtrauktas į „Guinness“ rekordų knygą kaip pirmasis moters įrašas, debiutavęs D. Britanijos perkamiausių albumų sąrašo viršūnėje.

Bonnie dainas kūrė daugybę apdovanojimų pelnęs Jimas Steinmanas. Jiems bendradarbiaujant buvo įrašytas albumas „Faster Than the Speed of Night“, pasauliui padovanojęs legendinę baladę „Total Eclipse of The Heart“ (Visiškas širdies užtemimas), tapusią perkamiausiu singlu beveik 20 pasaulio šalių ir iš topų viršūnės išstūmė net ir Michaelo Jacksono „Billie Jean“.

Bonnie Tyler energija nesenka, prieš dvejus metus ji išleido 18 studijinį albumą „The Best Is Yet to Come“.

Geidžiama ir maištaujanti – Samantha Fox

Dar viena Kilučių scenos žvaigždė – britų dainininkė Samantha Fox. Pirmoji jos žvaigždžių valanda išmušė, kuomet pikantiškos nuotraukos papuošė daugiatiražių leidinių viršelius. Pradžioje ji išsiuntė nuotraukas laikraščiui „The People“, o po to jau garsiame bulvariniame – „The Sun“.

Ji tapo geidžiama ir… maištaujanti. Besimokydama katalikiškoje mokykloje ėmė laužyti įvairius ten galiojusius tabu. „Negalima to, negalima ano ir dar reikia už tai mokėti pinigus“ – prisimena dainininkė. Dėl savo išvaizdos ir krūtinės, kurią apsidraudė net 250 tūkstančių dolerių suma netrukus tapo „Trečiojo puslapio žvaigžde“ ir ties metus iš eilės populiariausiu modeliu.

Tačiau greitai ji tapo garsi ne tik dėl savo išvaizdos privalumų. Daina „Touch me“ („Paliesk mane“), ją išgarsino per akimirką, – tą vasarą prie jos prisiliesti geidė milijonai, o to paties pavadinimo albumas tapo numeris vienas net penkiolikos valstybių tope, tarp jų – JAV.

„Tapau tikra žvaigžde“, – atsidūsta Samantha Fox.

Vaikystėje svajojusi tapti aktore ir netgi kurį laiką studijavusi aktorių ruošimo mokykloje, dabar puikiai atlieka savo vaidmenį – ji lengvų fantazijų ir neblėstančios jaunystės įkvėpėja milijonams gerbėjų visame pasaulyje.

„Touch me“ tapo tarsi „žalia korta“, kuri jaunai merginai padėjo surinkti po 30 tūkstančių žiūrovų stadionuose. Kolumbijoje jaunąją atlikėją buvo pasitikusi net 50 tūkstančių, o Indijoje koncerte susirinko 70 tūkstančių gerbėjų minia! Per vienerius metus ji dainavo daugiau nei milijonui savo fanų.

2014 metais ji surengė įspūdingą koncertą Londono Trafalgaro aikštėje, aktyviai koncertuoja įvairiose šalyse ir džiaugiasi, kad žmonės vis dar klausosi jos dainų.

„Aš vis dar užsiėmusi, labai myliu visus fanus, dainuoju įvairiomis sąlygomis.

„Pavyzdžiui, Rumunijoje koncertavau gyvai, kai termometro stulpeliai rodė 18 laipsnių šalčio. Visi žiūrovai buvo apsivilkę kailinius ir kailines kepures, o mes su šokėjomis dėvėjome koncertinius drabužius. Bet jie – didžiausi mano teisėjai, o aš visada noriu padaryti didelį „boom“ ir mielai vėl grįžtu koncertuoti į Lietuvą“, – sako Samantha Fox.

„Deep Purple“ jam pasakė „ne“, Tony Banks ir Elton John – „taip“

Dar vienas Kilučiuose vyksiančio žvaigždžių koncerto „desertas“ – po ilgų derybų pirmą kartą į Lietuvą atvykstantis Nik Kershaw!

Bristolyje gimęs britų muzikantas, prodiuseris, kompozitorius Nik Kershaw išgarsėjo 1984 metais, kai D.Britanijos singlų viršūnėse jo daina laikėsi net 62 savaites ir aplenkė kitus to laikmečio solo atlikėjus!
Nik – ne vieno ir ne dviejų hitų atlikėjas: jo gerbėjų lūpose dar dabar skamba : “The Riddle”, “I Won’t Let the Sun Go Down on Me”, “Wouldn’t It Be Good”, “Dancing Girls”“ ir kitos dainos. Jis ir daugelio hitų, taip pat ir 1991 metų D.Britanijos dainos numeris vienas „The One And Only“ autorius, kurią atliko Chesney Lee Hawkes.
Už karjeros pradžią dainininkas dėkingas savo tėvams, kurie pastebėjo muzikinius gabumus, kai berniukui buvo dešimt metų ir nuvedė Niką dainuoti chore. Po to jis grojo vaikų teatro grupėje, o keturiolikmetis iš tėvų gavo dovaną – gitarą.

Netrukus Nik Kershaw prisijungė prie grupės „Half Pint Hog“, kuri subyrėjo po trijų pasirodymų. Vienok, savimi pasitikinčiam vaikinui tai nesutrukdė pasiūlyti savo, kaip gitaristo, gabumus grupei „Deep Purple“. Ir nors sulaukęs neigiamą atsakymą, jis tvirtai apsisprendė savo gyvenimą susieti su muzika.

Jo žvaigždžių laikmetis suspindėjo, kai Nik pasirašė sutartį su MCA Records, išleido singlą „I Won‘t Let the Sun Go Down on Me“ ir „Wouldn‘t it Be Good“, kuris šoktelėjo į ketvirtą D.Britanijos dainų vietą, o muzikantas akimirksniu išgarsėjo ne tik gimtoje Anglijoje.

Netrukus Nik išleido debiutinį albumą „Human Racing“, kuriame įtraukė singlus „Dancing Girls“, to paties pavadinimo dainą „Human Racing“, perdainavo „I Won‘t Let the Sun Go Dawn on Me“.

Balsas, dainos, ypatingai stilingi vaizdo klipai ir patraukli išvaizda Nikui padėjo pasiekti milžinišką populiarumą visoje Europoje. Netrukus jis surengė pasaulinius turus ne tik Senajame žemyne, bet ir Kanadoje, Australijoje, Japonijoje bei JAV.

Dainininkas bendradarbiavo su Cliff Richard, Lulu, Ronan Keating, Jason Donovan, Nick Carter, Michael W Smith, Sia, Gary Barlow, taip pat į vieną koncertą Kilučiuose atvyksiančia Bonnie Tyler ir daugeliu kitų garsių muzikantų, įrašo bendras dainas su Tony Banks iš „Genesis“ ir Elton John.

Ir dabar jo populiarumas neblėsta daugelyje pasaulio šalių, Nik kuria dainas filmams, prieš kelerius metus gavo daktaro laipsnį „Už nuopelnus muzikos pramonėje“, išleido mini albumą „These Little Things“ ir pilnavertį albumą „Oxymoron“.

Škotai ne iš Pensilvanijos miestelio

Legendinės grupės iš Škotijos muzikos atlikėjams plačiai pristatyti nereikia. Išgirdę šį vardą jie žino, kad „Nazareth“ – sunkiojo roko muzikos kokybės ženklas, kurio vardas kilo iš kanadiečių grupės „The Band“ dainos „The Weight“ žodžių – „I pulled into Nazareth, feeling ‘bout half past dead“.

Pensilvanijos miestelio Nazareth vardu 1968 metais pasivadinusi grupė – iš Škotijos miesto Damfermlino prieš tai save buvo įvardiję „The Shadettes“. Pradžioje vis dar „Nazareth“ sudėtyje bosine gitara grojančio Peter Agnew įkurta grupė daugiausiai grojo koverius, koncertavo baruose ir klubuose. Tai buvo ne spuoguoti paaugliai, o susituokę, vaikus turintys ir šeimas norėję aprūpinti vyrai.

„The Shadettes” kiekvieną savaitę turėjo išmokti po keletą naujų hitų, kad būtų pakankamai populiarūs gimtajame Damfermline. Grupės vokalistas Dan McCafferty neslėpė, kad tai ugdė juos kaip muzikantus, padėjo suprasti, kokios muzikos žmonėms reikia.

Ilgainiui vyrukams nusibodo groti koverius, norėjosi sulaukti populiarumo su savo kūriniais, nors savo miestelyje jie išgarsėjo ir labai ryškia apranga, kurią vilkėdavo koncertuose. Juos pastebėjo, vėliau, 1976 metais lėktuvo katastrofoje žuvęs milijonierius Bill Fehilly, kuris tapo rėmėju, grupė pakeitė pavadinimą ir po poros metų persikraustė gyventi į Londoną.

„Deep Purple“ apšildanti grupė ir geri draugai

1971 metais škotai išleidžia savo pirmąjį albumą, tuo pačiu pavadinimų „Nazareth“, kurį puikiai įvertino kritikai, bet ne pirkėjai. Vienok, kitais metais išleisti du singlai sulaukė sėkmės: „Dear John“ pateko į geriausių Prancūzijos dainų trejetuką, o „Morning Dew“ (koveris) buvo itin populiarus Vokietijoje. To užteko, kad 1972 metai muzikinis grafikas buvo užpildytas koncertais. Netrukus jie tampa šlovės viršūnėse esančios „Deep Purple” apšildančia grupe ir dalyvauja jų koncertinėse gastrolėse JAV.

„Deep Purple” nariai tapo gerais grupės draugais, o jų bosistas Roger Glover prodiusavo keletą „Nazareth” albumų, John Lord sugrojo keletą klavišinių partijų jų dainose. Šios grupės iki šiol dažnai koncertuoja kartu, o „Deep Purple” įtaka taip pat juntama ir „Nazareth” kūryboje.
Kita sunkiojo roko legenda – „Uriah Heep” taip pat buvo artimi grupės bičiuliai, kartu dalyvavę daugelyje „Nazareth” koncertų.

Nuo 1968 metų gyvuojanti grupė iš Škotijos išleido 25 studijinius albumus. Vienas žymiausių jos išleistų įrašų – 1975-aisiais dienos šviesą išvydusi plokštelė „Hair Of The Dog“, kurioje skambėjo viena pirmųjų taip vadinamųjų „power“ baladžių roko istorijoje, žymiausias jų hitas „Love Hurts“, tapęs kone pagrindine roko radijo stotyse leidžiama daina, o albumas tapo platininiu ir D.Britanijoje, ir JAV. Beje, „Love Hurts“ buvo vienintelė daina, kuri pateko į JAV populiariausių hitų dešimtuką.

2018 metais, minėdami garbingą 50 metų jubiliejų, kartu su grupe „Formosa“ jie surengė „The 50th Anniversary Tour“ gastroles, o 2022-aisiais išleido naujausią savo albumą „Surviving the Law“. Jame skamba hitai „Strange Days“, „Falling In Love“, „Ciggies&Booze“, kurie, kaip ir roko muzikos gerbėjams puikiai žinomi „Ruby Tuesday”, „Dream On”, „Shanghai’d In Shanghai”, „Holy Roller”, „Love Leads To Madness”, „Place in Your Heart” birželio 15 dieną nuaidės ir virš Kilučių pusiasalio.

Jei muziką kuri iš širdies, to neįmanoma nepastebėti

Per visą savo egzistavimo laikotarpį „Nazareth“ ne vieną kartą keitė tiek savo sudėtį, tiek muzikinį stilių – jų atliekami muzikos žanrai skyrėsi nuo vadinamojo „boogie“ iki sunkiojo metalo, nuo progresyvių roko eksperimentų iki populiariosios kultūros. Savo koncertiniais turais jie taip pat išnaršė bene visą pasaulį, o jų hitai, pergroti tokių populiarių atlikėjų kaip „Aerosmith“, „Ace of Bace“ bei kitų, daugybę kartų pateko į Europos ir pasaulio topus.

„Nazareth“ taip pat tapo vienomis pirmųjų ryškių Vakarų roko žvaigždžių, apsilankiusių Lietuvoje – dar 1990-aisiais škotai koncertavo Kauno sporto halėje, o vėliau mūsų šalyje surengė ir daugiau pasirodymų, sulaukusių milžiniško susidomėjimo.

Pasaulinį pripažinimą „Nazareth“ pelnė dėl savo išskirtinio skambesio, vieni pirmųjų pradėjo naudoti šiurkštų, „fūzuotą“ gitarų skambesį, taip pat pirmieji savo plokšteles pradėję iliustruoti monstrų piešiniais, o muzikos kritikai pastebėjo, kad ši grupė į sunkiojo roko skambesį įnešė škotiškos muzikos elementų.

„Nazareth” gerbėjai mėgsta grupę ne tik už gerą muziką, bet ir už nuoširdumą bei paprastumą. Jie niekada nesistengė rengti įspūdingų šou, nedarė iš savęs klounų, nebuvo išdidūs ar arogantiški. Jie tiesiog kuria gerą muziką ir dalinasi ja su kitais.

Bet „Nazareth“ vis dar gyva, vis dar populiari, vis dar kelia nostalgiškus prisiminimus ir 2024 metų birželio 15 dieną visos jų garsiausios dainos pirmą kartą skambės Biržų rajono Kilučių kaime.