Klaidos, dėl kurių išsivysto ar paūmėja rankų odos ligos – gydytoja pataria, kaip jų išvengti

Įvairios buityje naudojamos cheminės medžiagos, muilas, dezinfekcinis skystis, vanduo, šaltas ir sausas šildomų patalpų oras – visa tai tiesiogiai pažeidžia rankų odą. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytoja dermatovenerologė Ingrida Balčiūnienė sako, kad, paveikta šių veiksnių, kiekvieno žmogaus oda skirtingai geba atsistatyti, dėl to vieni nejaučia jokių pokyčių, tačiau kitiems gali išsivystyti ar paūmėti įvairios odos ligos.

„Mūsų odos paviršių dengia hidrolipidinė plėvelė, kuri saugo nuo žalingų aplinkos veiksnių. Kiekvieno žmogaus oda skirtingai gamina medžiagas, atstatančias hidrolipidinės plėvelės vientisumą ir sulaikančias drėgmę. Todėl vieni gali dažnai plauti rankas, naudoti dezinfekantus, ir jų rankų neberia, tačiau kitiems atsiranda odos sausumas, išsivysto uždegimas ar paūmėja įvairios ligos. Kai oda nespėja atstatyti hidrolipidinės plėvelės, laikui bėgant, gali išsivystyti jautrumas įvairioms medžiagoms“, – pasakoja I. Balčiūnienė.

Gydytoja priduria, kad šaltuoju metų laiku padaugėja pacientų, besiskundžiančių tokiomis uždegiminėmis odos ligomis, kaip žvynelinė, kontaktinis ar atopinis dermatitas, o dažniausiai diagnozuojamas iritacinis (nealerginis) kontaktinis rankų odos dermatitas.

Odos ligų atsiradimą lemia ir klaidos

Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ dermatovenerologė akcentuoja, kad odos ligos atsiranda dėl skirtingų priežasčių ir visų pasakyti neįmanoma, o dalies jų ir tiksli viena atsiradimo priežastis nėra žinoma – susideda keletas provokuojančių faktorių. Tačiau galima tiksliai įvardyti žmonių klaidas, kurios paskatina odos ligų išsivystymą ar paūmėjimą.

„Viena dažniausių klaidų, kurią daro žmonės – nekreipia dėmesio į atsiradusius pirmuosius lengvus simptomus – sausumą, perštėjimą – ir susirūpina savo rankų sveikata tik tada, kai prireikia medikamentinio gydymo. Neretai pacientai labai skeptiškai vertina emolientų – medicininių drėkinamųjų kremų, stabdančių vandens pasišalinimą iš epidermio ir palaikančių drėgmės pusiausvyrą – naudą ir nesinaudoja jais. Tačiau tiesa tokia, kad būtent šios priemonės yra vienos pagrindinių, galinčių padėti, – sako dermatovenerologė I. Balčiūnienė.

Gydytojos teigimu, klysta ir tie, kurie naudoja emolientus, tačiau tai daro netinkamai – rankas jais tepa per retai, nes tai padarius apima nemalonus ant odos užtepto riebaus sluoksnio pojūtis arba nejaučiamas šios priemonės veiksmingumas.

„Neretai odos ligų paūmėjimą sukelia internetu užsisakyti, neaiškios sudėties „kinų medicinos“ ar „ekologiški“ kremai, todėl jais gydyti rankų nerekomenduočiau, patarčiau rinktis mediciniškai patikrintas ir sertifikuotas odos priežiūros bei kosmetines priemones“, – pasakoja gydytoja dermatovenerologė.

Diagnozavus ligą, medicina gali padėti

Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centre dirbančios I. Balčiūnienės, negalima teigti, kad anksčiau minėtų odos ligų įmanoma išvengti, tačiau galima sumažinti jų išsivystymo riziką ar suretinti paūmėjimus.

„Jeigu kamuojantį odos sausumą ir perštėjimą pavyksta pašalinti naudojant emolientus ir sumažinus kontaktų su cheminėmis medžiagomis dažnį, gydytojo konsultacija nereikalinga. Tačiau jeigu atsiranda ryškesnis paraudimas, pūslelės, įtrūkimai, pleiskanojimas, susidaro šašai, rekomenduočiau kreiptis į gydytoją, kuris nustatytų tikslią diagnozę ir paskirtų tinkamą gydymą. Tai svarbu, nes vengiant kreiptis pagalbos ar paskyrus netinkamą gydymą, gali kilti uždegimas ar prisidėti antrinė bakterinė infekcija“, – teigia I. Balčiūnienė.

Dermatovenerologė akcentuoja, kad pasirinktas gydymas priklauso nuo to, kokia odos liga diagnozuojama pacientui. Jeigu yra nustatomas odos grybelis, skiriami priešgrybeliniai vaistai. Jeigu diagnozuojamas kontaktinis dermatitas, skiriami skirtingo riebumo emolientai, rekomenduojama vengti kontakto su dirginančiomis, alergizuojančiomis medžiagomis ir pasirinkti švelnesnius prausiklius.

„Jeigu, esant kontaktiniam dermatitui ar žvynelinei, odos pažeidimas gilesnis, gali būti skiriami vietinio veikimo vaistai, mažinantys uždegimą, o pasireiškus antrinei infekcijai – vietiniai ar sisteminiai antibakteriniai medikamentai. Pacientui dažnai patiriant atkryčius ar nepavykus ligos suvaldyti vietiniu gydymu, galima skirti fototerapijos procedūras, kurios atliekamos specializuotose klinikose“, – teigia I. Balčiūnienė.

Kaip tinkamai rūpintis savo rankomis?

Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ dermatovenerologė sako, kad susirgus odos ligomis, neigiamai paveikiama pacientų gyvenimo kokybė. Tai lemia du aspektai – pasikeičia odos estetinis vaizdas ir jo gėdydamiesi žmonės apriboja savo socialinius kontaktus, oda tampa jautresnė įvairioms medžiagoms ir alergenams bei yra lengviau paveikiama infekcijų, o tai gali riboti žmogaus veiklas ir darbo pasirinkimą.

„Norėdami sumažinti riziką susirgti rankų odos ligomis, kurios neigiamai paveikia gyvenimo kokybę, turite rūpintis prevencija. Rekomenduotina buityje naudoti mažiau agresyvias valymo ar indų plovimo priemones ir mažinti tiesioginį odos kontaktą su jomis. Po to, kai panaudojate šias priemones, gerai nusiplaukite rankas, nusausinkite jas ir iš karto pasitepkite drėkinančiu kremu“, – pataria I. Balčiūnienė.

Gydytoja dermatovenerologė taip pat pataria rinktis muilą, skystus prausiklius, kurių sudėtyje yra mažiau kvapiklių, alergizuojančių bei putojimą sukeliančių medžiagų. Be to, emolientus rekomenduojama naudoti bent 4 kartus per dieną, o vakare, kai ant rankų užtepate kremo, turinčio drėkinančių savybių, reikėtų kelias minutes palaukti ir, jei oda vis dar liko sausa, užtepti riebesnės konsistencijos kremo.

Tinkamai rūpindamiesi savo rankų oda galite sumažinti jos ligų išsivystymo riziką, o laiku sureagavę į atsiradusius simptomus ar kreipęsi pagalbos – suvaldyti jų eigą.

Veido kaukės