Klaudija Mackevičiūtė (11 kl.)
Ne pasaulio pabaiga, o tik mano ir jos.
Šiandien jos siela daug juodesnė nei varna tupinti ant šakos.
Tik ji tyli.
O varna neriasi iš plunksnų, iš didelio noro, iš akių didumo, o ji rami.
Bet tokia juoda, kad tas juodumas pranoksta varną.
Keturiasdešimt penkis kartus beda iš plunksnos į koją ir šypsosi man.
Vis dar ne pasaulio pabaiga, bet tik ne man ir ne jai.
***
Ir kas čia gali būt geriau?
Rytas toks pat kaip visada,
Ir vanduo vis dar be skonio.
O kalnai už lango nei aukštesni nei žemesni.
Ir kas čia gali būt geriau?
Turėtų ir vakaras tuo pačiu laiku ateiti kaip vakar.
Lyg ir arbata neturi daugiau cukraus nei į ją idėjai.
Tik nesuprantu ko bijau labiau,
Ar, kad šiandien jūra nėra labai sūri ar, kad tu šiandien tylesnis už pačią žemės tylą.
O atrodo kas čia gali bū
***
Tylus tas tavo paskutinis žingsnis tarytum kovo paskutinės dienos – per tilta nušviesta tamsos.
Gražus tas tavo paskutinis aidas – lyg laikrodis sumušęs dvyliką tris kart.
Ir žvilgsnis tavo nepamirštamai šviesus lyg ne tu ten būtum buvęs – o vakarykštė pilnatis…
***
Ir laša
Lašėdamas
Lašas
Į juodą, gilia balą
Kur lašas ne vienas krenta ir guli.
Ir laša
Lašėdamas
Lašas
Į juodą, gilia balą
Kur lašas ne vienas krenta ir guli.
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!
