Kodėl jaunų mokytojų reikia ne tik Vilniuje ar Kaune?

Panevėžio miesto savivaldybė siekia pritraukti ir paskatinti trūkstamų specialybių pedagogus dirbti pedagoginį darbą būtent Panevėžio mokyklose. Todėl trūkstamų specialybių pedagogų pritraukimo į Panevėžio ugdymo įstaigas programoje viena iš numatytų veiklų – mokyklų ir mokytojų dalyvavimas programoje „Renkuosi mokyti!“.

„Šiemet bus jau šeši metai, kai Savivaldybė įgyvendina specialistų pritraukimo į miesto ugdymo įstaigas ir pedagogų perkvalifikavimo programą. Taip skatiname jaunus žmones rinktis miestui trūkstamų dalykų pedagogines studijas, kurios yra iš dalies finansuojamos. Čia numatytos profesijos prestižo kėlimo kryptys, priemonės, veiklos, yra skiriamos subsidijos pedagogų įsikūrimui. Be to, Panevėžio miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi pedagogų dalinių kelionės į darbą išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą, pagal kurį dalinai kelionės išlaidos kompensuojamos visiems pedagoginiams darbuotojams, gyvenantiems toliau nei 10 kilometrų nuo darbo vietos. Labai kviečiame jaunus specialistus atvykti į atsinaujinantį Panevėžį, čia sudarytos tikrai geros sąlygos ir jau dirbantiems, ir atvykstantiems pedagogams“, – teigia Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius.

„Mokytojo, kaip specialisto, situacija šalyje yra vienareikšmiškai sudėtinga. Kodėl? Todėl, kad vien tik deklaruoti apie šios profesijos prestižą nepakanka. Be to, juk prestižo niekas duoti ir negali, jį reikia pasiimti pačiam. Mes neturime sisteminio požiūrio į pasitikėjimą mokytoju kaip profesionalu, štai, kur yra problema. Tad tokios programos, kaip „Renkuosi mokyti!“ yra tarsi gaivus oro gurkšnis ir viltis, kad vis dar yra žmonių, norinčių būti mokytojais“, – sako Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktorė Vitalija Dziuričienė.

Augti padedantys specialistai

V.Dziuričienė pasakoja, kad 15-uosius gyvavimo metus skaičiuojanti programa „Renkuosi mokyti!“ jos gyvenime užima ypatingą dalį. Ją pažįsta ir per asmeninę, ir per profesinę prizmę. „Mano patirtis su šia programa yra trejopa. Pirma – asmeninis prisilietimas. Nuo pat pirmųjų programos dienų vesdavau būsimiesiems ugdymo specialistams mokymus. Vėliau, teko būti vienos iš dalyvaujančios mokyklos konsultante. Turėjau galimybę ne tik geriau pažinti apie ką yra programa, bet ir suprasti, kaip tai gali padėti pačiai mokyklai. Galiausiai 2017 metais su „Vyturio“ progimnazija dalyvavome programoje. Norėjome savo aplinkoje turėti žmogų, kuris leistų kartu augti ir mūsų mokyklai. Taip ir atsitiko“, – sako V. Dziuričienė.

Dalyvavimas programoje „Vyturio“ progimnazijai atnešė net du jaunus žmonės, kurie užkrėtė ir kitus mokyklos specialistus savo maksimalizmu ir energija. Jie demonstravo pavyzdį, kaip visu 100 proc. save atiduoti vaikams ir kasdien ne tik mokyti, bet ir mokytis patiems. „Mūsų jaunieji kolegos pasižymėjo ypatingais pomėgiais, kurie žavėjo ne vieną bendruomenės narį. Bronius, geografijos mokytojas, žygiais išbandyti save skatino ir mokinius, ir mokytojus. Paulius, etikos mokytojas, mylinčius literatūrą užkrėtė sudėtingų ir ypatingo susikaupimo reikalaujančių knygų skaitymui. Abu šie vyrai parodė, kaip svarbu neužsistovėti vietoje, kaip svarbu kelti nepatogius klausimus, į kuriuos ieškant atsakymo gali tobulėti pats ir mokyklą tobulinti. Juk kartais atrodo viskas labai paprasta ir aišku, tačiau būtent jie mus skatino pasižiūrėti giliau ir neskubėti rasti atsakymą“, – teigia „Vyturio“ progimnazijos direktorė.

Pasikeisti ne visuomet itin lengva

Progimnazijos direktorė džiaugiasi, kad šioje itin dinamiškoje kasdienybėje į mokyklą atėjo tie žmonės, kurie paskatino sustoti, darkart pergalvoti ir peržiūrėti savo vertybes. Juk itin svarbu stengiantis eiti koja kojon su naujovėmis nepamesti esmės – apie ką ir kodėl esame mes kaip mokykla. „Būdami programoje labiau įsigilinome ir į įtraukųjį ugdymą. Permąstėme mokyklos politiką, kultūrą, praktikas, dėmesingumą tyrinėjimui, duomenų bei giluminei analizėms. Tokiai analizei, kuri leidžia daryti atradimus, atrodo, visiškai nusistovėjusiuose procesuose. Štai, pavyzdžiui, mokinių skatinimas. Jis nuo neatmenamų laikų atrodė aiškus: dešimtukai, olimpiados, konkursai. O tuomet pasižiūrime ir klausiame, ar tikrai kiekvienas mokinys turi šią galimybę? Na, ne. Ką darome? Mokiniai dažniausiai iškart tampa pokyčių sąjungininkai, mokytojai turi daugiau klausimų, o ką jau kalbėti apie tėvus. Pokyčiams reikia diskusijų. Džiaugiuosi, kad programos komanda mums neleido eiti paviršiumi, norėdami judėti savo tikslų link, privalėjome nerti gilyn“, – teigia V. Dziuričienė.

Progimnazijos direktorė įsitikinusi, kad programa „Renkuosi mokyti!“ reikšminga visai Lietuvos švietimo sistemai. Juolab, kad šalyje šiuo metu yra itin didelis specialistų trūkumas. „Deja, bet šiandien stebime mokyklos nuvertėjimo situaciją. Nors dauguma supranta, kad asmens, šalies, pasaulio ateities statybos mokykloje, tačiau pasitikėjimas mokytojais, mokykla labai sumenkęs. Vos ne kasdien tenka susidurti su situacijomis, kuriose kas netingi, tas ir moko, dažnai dar ir nepagarbiai, kaip mokytojas, mokyklos vadovas turi dirbti. Profesionalų lyg ir nebereikia. Todėl jauni žmonės, nusprendę save išbandyti programoje „Renkuosi mokyti!“, nusprendę atnešti daugiau polėkio į mokyklą, pasiryžę padaryti mokyklą geresne vieta visiems, su ja susijusiems – tiesiog pagarbos verti žmonės“, – sako V. Dziuričienė.

Kokių mokytojų trūksta Panevėžio miestui?

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė sako, kad Panevėžys nėra išimtis ir čia taip pat, kaip ir visoje šalyje, ugdymo specialistų nepakanka. Trūksta kone visų dalykų mokytojų: fizikos, matematikos, chemijos, etikos, biologijos, lietuvių kalbos. Šiek tiek geresnė situacija yra su fizinio ugdymo specialistais – jų kol kas dar galima rasti.

Paklausta, tai koks turėtų būti šiandieninis mokytojas ir ką jam vertėtų žinoti prieš renkantis šią specialybę, „Vyturio“ progimnazijos direktorė nusišypso. „Jis turi iš anksto žinoti, kad bus sunku. Labai sunku. Ir tikrai pirmomis dienomis ištiks nusivylimas, kritimas į duobę. Bet galiu garantuoti, kad mokytojas nebus paliktas vienas ir tai yra svarbiausia. Jeigu šalia bus pagalbos, bus ir vidinis noras save išbandyti sudėtingoje vietoje, netruks ateiti pagerėjimas. Mokytojo darbas yra tarnystė. Kai esi tvirtai apsisprendęs ir pasiruošęs, bus nesunku iškilti į viršų ir pajausti didžiulį pasitenkinimą. Ir tas visa apimantis džiaugsmas matant vaikų akis yra kur kas stipriau už visus patiriamus iššūkius“, – įsitikinusi V. Dziuričienė.

„Renkuosi mokyti!“ šiuo metu vykdo naujų dalyvių atranką. Užpildykite kandidato anketą www.renkuosimokyti.lt iki vasario 19 d. ir prisijunkite prie šios puikios bendruomenės.

Komunikacijos skyriaus ir  „Renkuosi mokyti!“ inf.