Kodėl vokiečiai susprogdino Žalgirio mūšio paminklą?

1944 m. sausio 27 d. vokiečiai stengėsi nuslėpti jų ir jų talkininkų 1410 metais pralaimėjimą ties Tanenbergu.

Vokiečiai džiaugėsi, kad Pirmojo pasaulinio karo laiku, maždaug tose apylinkėse, sumušė Rusijos kariuomenę. Vadovaujamos Vokietijos kariuomenės štabo viršininku buvo gen. E. Ludendorfas, 1914 m. rugpjūčio- rugsėjo mėn. netoli Žalgirio (Tanenbergo) sunaikino Rusijos kariuomenę, vadovaujamą gen. A. Samsonovo ir gen. P.- G. Rennenkampfo (surusėjusio Estijos vokiečio). Dabar šias teritorijas valdo Lenkija.

Antrajam pasauliniam  karui baigiantis, ten esantis vokiečių pergalės paminklas galėjo pakliūtų sovietams, todėl vokiečiai jį susprogdino. Ten buvę lauko maršalo ir Vokietijos prezidento P. von Hindenburgo ir jo žmonos palaikai, senos vokiečių vėliavos, dokumentai išgabenti į saugesnę vietą. 

Priminsime, kad Žalgirio mūšio lauke krito vokiečių vadas ir daugybė karių – tai buvo 1410 m. liepos 15 d. Pergalė Vytautą pagarsino tada visoje Europoje ir prie jo gyvos galvos Lietuva „milžinas buvo”.

Svarbiausia buvo istorinė mūšio reikšmė: sutriuškinus karinę kryžiuočių ordino galybę – jos kariuomenę, XV a. pradžioje lemiamą pergalę laimėjo du šimtmečius dėl egzistavimo kovojusios dvi suverenios valstybės – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė. Mūšyje nusipelnė lietuviškos Gediminaičių dinastijos atstovai – Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Jogaila. Žalgirio mūšio laimėtojai užima deramą vietą tarp žymiausių Europos karvedžių ir politikų.

Įdomu, kad pirmaisiais Nepriklausomybės metais dar nebuvo sugalvotas lietuviškas Žalgirio kautynių pavadinimas. A. Šapokos redaguotoje Lietuvos istorijoje, išleistoje 1936 metais,  mūšis vadinamas Tanenbergo vardu. Vėliau dailininkas Adomas Varnas įrašė „Žalgiris”, o Algirdo Gustaičio knygos „Lietuva – Europos nugalėtoja” (Hollywood, Californija, 1961 m.) viršelyje šis dailininkas įpaišė ne tik „Žalgirį”, bet ir „Eglėkalnį”. Verta priminti, kad  2010 metais pažymėtos istorinio Žalgirio mūšio 600 -osios metinės.

Juozas Brazauskas, istorikas