Komentarai - 2015-08-25

Kokius iššūkius kelia spartėjantis atlyginimų augimas?

Atlyginimų augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, paspartėjo iki 4,6 procentų. Privačiame sektoriuje augimas siekė dar daugiau ‒ 5,4 procento. Tikėtina, kad ateityje vis labiau ryškėjant kvalifikuotų darbuotojų trūkumui atlyginimų augimas tik dar labiau spartės. Tai turės teigiamos įtakos vartojimui ir biudžeto pajamų surinkimui. Kita vertus, atlyginimų augimui toliau lenkiant produktyvumo didėjimą, o investicijų apimtims išliekant neaukštomis, kyla grėsmė Lietuvos konkurencingumui.

Viena pagrindinių spartaus atlyginimų augimo priežasčių yra didelis struktūrinis nedarbas. Nepaisant to, kad Lietuvoje vis dar yra 138 tūkst. bedarbių, darbdaviams vis sunkiau sekasi rasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojų. Natūralu, kad tokie darbuotojai įgauna vis daugiau derybinių galių. Vienas sparčiausių atlyginimų augimų, siekęs net 8,6 proc., buvo fiksuotas informacijos ir ryšių sektoriuje, kur ypač jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.

Atlyginimų augimą iš dalies skatina ir tai, jog kol kas NVS eksporto rinkų praradimai ir laikinas ekonomikos augimo sulėtėjimas neturėjo įtakos naujų darbo vietų kūrimui. Užimtumo augimas šių metų pirmąjį pusmetį buvo įspūdingas ir netgi kiek stebinantis – per pusmetį naujų darbo vietų buvo sukurta beveik 25 tūkst. daugiau nei prieš metus. Darbo biržoje registruotų laisvų darbo vietų skaičius taip pat siekia 2008 metų pradžios aukštumas. Įdomu tai, kad sunkiasvorių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai yra vieni paklausiausių darbuotojų. Rusijos rinkos praradimus kone skaudžiausiai turėjo pajusti būtent transporto ir logistikos sektoriai. Visgi panašu, kad ir šis sektorius bent iš dalies sugebėjo prisitaikyti ir surasti naujų rinkų Europos Sąjungoje.

Ateityje kvalifikuotų darbuotojų trūkumas tik ryškės, taigi ir spaudimas atlyginimų augimui turėtų augti. Kitąmet prie atlyginimų augimo gali prisidėti ir artėjantys Seimo rinkimai, dėl kurių gali kilti kai kurių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad atlyginimų augimas paspartės nuo 5 proc. šiemet iki 6,5 proc kitąmet. Augimas turėtų nesulėtėti ir 2017-aisiais, kai jis sieks 6 procentus. Tiesa, gyventojai didžiausius perkamosios galios pokyčius greičiausiai pajus būtent šiemet, kadangi daugelio būtinųjų prekių kainos yra žemesnės nei prieš metus. Tuo tarpu ateinantiems metams „Swedbank“ prognozuoja, jog sugrįš 2,5-3 proc. infliacija.

Vis dėlto didėjantys atlyginimai ilguoju laikotarpiu gali turėti ir neigiamos įtakos ekonomikai. Atlyginimų augimas jau kelerius metus lenkia produktyvumo augimą, tokia pati tendencija turėtų išsilaikyti ir ateinančiais metais. Tai mažina Lietuvos konkurencingumą ir riboja eksporto augimo potencialą, kadangi eksportuojamos prekės ir paslaugos brangsta.

Produktyvumo augimas yra tiesiogiai priklausomas nuo investicijų augimo. Pirmąjį šių metų pusmetį tendencijos buvo teigiamos – investicijos į įrengimus, mašinas ir transporto priemones pasistiebė net 10 proc. palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais. Visgi Lietuva investicijų apimtimis atsilieka ne tik nuo Latvijos ar Estijos, bet ir daugelio kitų ES valstybių.

Be to, investicijų prognozės bent jau antrajai šių metų pusei išlieka kuklios. Pramonės lūkesčiai yra prastoki, ir panašu, kad įmonės turėtų būti atsargios ir nedidinti finansinių svertų, nepaisant aukšto gamybinių pajėgumų panaudojimo lygio ir istoriškai žemų palūkanų. Įsibėgėjant ES paramos įsisavinimui, 2016 ir 2017 metais turėtų paspartėti ir investicijų augimas. Visgi net ir 2017 metais investicijų dalis bendrajame vidaus produkte priartės vos prie 21 procento. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis turėtų siekti atitinkamai 25 ir 27 proc. BVP.

Nesunku pastebėti, jog Lietuvos ekonomika ateityje gali susidurti su konkurencingumo iššūkiais. Tiesa, vyriausybė turi galimybių paskatinti investicijų ir produktyvumo augimą. Paprasčiausias būdas, ir, deja, greičiausiai nelabai nepopuliarus, būtų atsisakyti reinvestuoto pelno apmokestinimo, kaip tai yra daroma Estijoje. Tyrimai rodo, kad šio mokesčio atsisakymas Estijoje turėjo teigiamos įtakos investicijoms ir produktyvumui. Ne mažiau svarbi ir pačios darbo jėgos kokybė. Universitetų reitingai ir tarptautiniai moksleivių pasiekimų vertinimai rodo, kad švietimo sistemai yra daugiau nei pakankamai erdvės tobulėti.

Vaiva Šečkutė
„Swedbank“ Lietuvoje vyresnioji ekonomistė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: