Kol vaikai skurs, valstybės ateitis bus miglota

Vilija Blinkevičiūtė, Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narė.

Europos Sąjungos (ES) Vaikų garantijų iniciatyva numato, kad vaikams turi būti užtikrintas stogas virš galvos, šiltas būstas, maistas, galimybė nemokamai kokybiškai mokytis, lavintis, gydytis.

Kai kam sunku patikėti, bet ES yra 18 milijonų skurstančių vaikų, beveik kas ketvirtam gresia skurdas ir socialinė atskirtis. Kartu tai būtų ir šeimos stiprinimo politika. Tai įgyvendinti – gyvybiškai svarbu.

Buvau viena iš šios iniciatyvos autorių, Europos Parlamente ją pristačiau ir gyniau jos būtinybę. Sumanymo, kuris numato konkrečias (taip pat ir finansines) priemones visiems vaikams užtikrinti kokybiškas gyvenimo sąlygas, nepriklausomai nuo turtinės padėties, visuomeninio tėvų ar globėjų statuso.

Europos Parlamentas ne kartą savo sprendimais ragino Europos Komisiją ir Tarybą sukurti konkrečią priemonę kovai su vaikų skurdu – Vaikų garantijos iniciatyvą.

Svarbiausios ES institucijos jau priėmė sprendimus. Laikas juos priimti ES valstybėms.

Ar Lietuva jau turi planą, kaip įgyvendins Vaiko garantijų iniciatyvą?

Vienas iš paskutiniųjų dokumentų buvo prieš metus priimta Europos Tarybos rekomendacija valstybėms narėms, kad šios užtikrintų veiksmingą ir nemokamą galimybę naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, švietimo ir mokyklinės veiklos paslaugomis, kiekvieną dieną mokykloje bent kartą gauti sveiko maisto, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat veiksmingą galimybę sveikai maitintis ir gyventi tinkamame būste.

Be kita ko nustatyta, kad valstybės narės (taip pat ir Lietuva) per devynis mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo (iki šių metų kovo vidurio) turi pateikti Komisijai laikotarpio iki 2030 m. veiksmų planą.

Ar Lietuva jau turi konkretų planą, kaip įgyvendins Vaiko garantijų iniciatyvą? Kol kas apie tokį planą neteko girdėti, bent jau visuomenei toks nepristatytas, panašu, kad tokio plano kol kas ir nėra. Vaiko garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus pateikė Belgija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai ir Švedija.

Kol rengiamasi veikti, kas ketvirtas vaikas miega šaltame būste

Europos Komisija bendradarbiauja su UNICEF (Jungtinių Tautų vaikų fondas) įgyvendinant Europos vaikų garantijos parengiamųjų veiksmų etapą. 24 mėnesių trukmės bandomoji programa „Vaiko garantijų testavimas ES valstybėse narėse“ skirta išplėtoti Europos vaiko garantijų sistemą ES lygmeniu, parengti nacionalinius veiksmų planus blogai vaikų padėčiai spręsti Bulgarijoje,  Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Lietuvoje, Ispanijoje ir Kroatijoje.

Šiemet UNICEF atliko ir pateikė analizę  „Europos vaiko garantijos veiksmų plano Lietuvoje pagrindai“. Paminėsiu tik kelis faktus iš šios analizės – dėl tinkamo būsto vaikams. Faktai pribloškia.

Neišgalėjimas palaikyti namų pakankamai šiltų: patiria daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos vaikų (apie 130 tūkstančių). Daugiau kaip 2 proc. vaikų (apie 11 tūkstančių) – gyvena su tėvais ar globėjais, kurie neišgali susimokėti už būsto išlaikymą. 8 proc. Lietuvos vaikų (apie 38 tūkstančiai) gyvena prastomis sąlygomis, netinkamuose gyventi būstuose.

Akivaizdu, kad energetinė krizė, milžiniškais šuoliais brangstantis būstų išlaikymas dar padidins vaikų skurdą.

Vaiko garantijų iniciatyvai įgyvendinti – milijardai eurų

Strategijos, analizės, parengiamieji darbai – puiku, jei turėtume jūras laiko. Todėl didžiajai daliai ES valstybių vyriausybių jau vakar reikėjo atsisėsti prie bendro stalo ir sukurti konkrečius vaikų skurdo įveikimo planus, nes tai investicijos į vaikų protus, į jų gyvenimus.

Europos Parlamentas patvirtino septynmetį ES biudžetą. Jame numatyta, kad ne mažiau kaip 5 proc. Europos socialinio fondo lėšų valstybės turi skirti kovai su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi. Valstybėms narėms taip pat leista naudoti Europos regioninės plėtros fondo, Europos atsigavimo ir atsparumo fondo lėšas. Tai – ne vienas, ne du ir ne trys milijardai eurų. Kur kas didesnės sumos. Reikia tik politinės valios priimti vaikams ir šeimoms būtinus sprendimus.

O tokių sprendimų reikia ne tik Rumunijai, Bulgarijai ar Lietuvai, bet ir kai kurioms aukštą pragyvenimo lygį pasiekusioms ES valstybėms. Tarp tokių – ir Vokietija, kurioje vaikų skurdo lygis viršija ES vidurkį.

Nejaugi vaikai ir toliau liks didžiosios politikos paraštėse? O juk vaikų gerovės politika turėtų būti pagrindinė arba bent jau viena iš svarbiausių politikų kiekvienai valstybei. Dėl vienos aiškios priežasties: tai mūsų visų ir mūsų valstybės ateitis.