Pexels nuotr.

Kolegijų vertinimas: kriterijai tie patys – rezultatai skirtingi

Mokslo ir studijų įstatymas patikslino kolegijų paskirtį ir misiją, kuriose akcentuojami taikomieji moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir meno veikla (MTEP). Kasmetinis MTEP ir meno veiklos vertinimas ir būsimas šios veiklos ekspertinis vertinimas kelia nemažai diskusijų kolegijų akademinėse bendruomenėse. Susidariusią situaciją pristato Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) Mokslo taikomosios veiklos komiteto pirmininkė dr. Nijolė Zinkevičienė.

Paskutiniu metu koleginis sektorius išgyvena labai daug pokyčių. Kaip šią situaciją mato pačios kolegijos?

Vyksta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota sektoriaus reforma: siekdamos atliepti Mokslo ir studijų įstatymo keliamus reikalavimus, vienos kolegijos jungiasi tarpusavyje, kitos savo ateitį mato drauge su universitetais, o dar kitos nusprendė augti savarankiškai.

Vienas svarbiausių iššūkių, pareikalausiančių iš kolegijų didelio susitelkimo, išmintingų įžvalgų ir strateginių sprendimų, yra 2028 metais vyksiantis ekspertinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimas, kuriame tarptautiniai ekspertai pirmą kartą vertins Lietuvos kolegijų MTEP ir meno veiklos kokybę, socialinį ir ekonominį poveikį ir perspektyvumą. Nuo to, ar joms pavyks įrodyti tinkamą MTEP ir meno veiklos lygį, priklauso, ar jos galės tapti taikomųjų mokslų universitetais ir pradėti vykdyti profesinės magistrantūros studijas.

Ką iki 2028 metų turi spėti pasirengti kolegijos, norėdamos konkuruoti tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu?

Kolegijos turės sustiprinti savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos pajėgumus. Tai apima investicijas į mokslinių projektų vykdymą, infrastruktūrą, ir mokslinio potencialo augimą. Būtina užtikrinti, kad kolegijų vykdomi tyrimai būtų prasmingi, kokybiški ir konkurencingi nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste. Tam labai svarbu sukurti ir stiprinti ryšius su regiono ir šalies verslu ir nevyriausybinėmis, visuomeninėmis organizacijomis.

Kolegijos turės pristatyti savo viziją ir ilgalaikę strategiją, kaip jų moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir meno veikla gali prisidėti prie šalies ateities plėtros Reikės įrodyti, kad kolegijų moksliniai tyrimai ir meno veikla turi teigiamą socialinį ir ekonominį poveikį. Tai gali būti pasiekiama demonstruojant, kaip kolegijos projektai prisideda prie šalies ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, regionų plėtros ir socialinės gerovės.

Kolegijos turi aktyviai siekti tarptautinio bendradarbiavimo su kitomis aukštojo mokslo institucijomis, siekdamos geriausių rezultatų MTEP ir meno veikloje.

Tose kolegijose, kuriose taikomieji moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir meno veikla iki šiol nebuvo pakankamai išvystyta, gali prireikti ir institucinės reorganizacijos, įsteigiant naujus, į šią veiklą orientuotus padalinius, stiprinti akademinį personalą mokslo darbuotojais, gerinti infrastruktūrą.

Kolegijų vykdomos MTEP ir meno veiklos kasmetinis vertinimas atliekamas jau eilę metų. Nors vertinimo kriterijai buvo tie patys, kaip ir ankstesniais metais, įvertinimo rezultatai stipriai skyrėsi. Kaip manote, kodėl?

Iki 2022 metų vertinimą atlikdavo LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudaryta komisija. Joje dalyvaudavo ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) atstovai. 2023 metais pirmą kartą kolegijų MTEP vertino Lietuvos mokslo taryba. Šįkart rezultatai stipriai skyrėsi. Kartu su LMT ir ŠMSM buvo aiškinamasi dėl vertinimo ir grįžtamojo ryšio vėlavimo, dėl pasitaikiusių klaidų, ką reikia tobulinti, kad padėtis keistųsi ir Lietuvos kolegijos galėtų įgyvendinti joms MSĮ numatytą misiją.

Pagrindinė ekspertų pastaba – kolegijų pateiktoms veikloms trūko naujumo. Šis argumentas nepagrįstas, nes kolegijos nekuria fundamentalių mokslo žinių, jos taiko jau sukurtas mokslines žinias konkretaus ūkio subjekto kontekste. Kolegijų MTEP ir meno veikla orientuota į ūkio subjektų (dažniausiai smulkaus ir vidutinio verslo įmonių) užsakymų vykdymą ir rezultatų naujumas yra užsakovo lygmens.

Jautėsi ekspertų nuostata vertinti kolegijų MTEP taip pat kaip ir šią veiklą universitetuose. Kadangi Mokslo ir studijų įstatymas įpareigoja universitetus atlikti tarptautinio lygmens fundamentaliuosius ir taikomuosius tyrimus, o kolegijas – taikomuosius tyrimus (pagal kolegijų misiją – orientuotus į ūkio subjektų užsakymų vykdymą), akivaizdu, jog rezultatai ir jų naujumas universituose ir kolegijose turi būti skirtingi.

Mokslo ir studijų įstatymas nurodo ir skirtingą akademinio personalo orientaciją: universitetai orientuojami į reikšmingą mokslininkų ir pripažintų menininkų dalį, o kolegijos – į praktinę patirtį turinčius dėstytojus. Taigi, universitetų ir kolegijų akademinio personalo mokslinis potencialas yra skirtingas. Vertinant aukštųjų mokyklų MTEP ir meno veiklą reikia atsižvelgti į šiuos skirtumus ir nesistengti kolegijų MTEP ir meno veiklos „suuniversitetinti“.

Kolegijos turi siekti, kad jų akademinės bendruomenės nuosekliai dirbtų stiprindamos strateginę partnerystę su įmonėmis ir organizacijomis, sudarytų sutartis su ūkio subjektais, kokybiškai atliktų jų užsakymus, teiktų užsakovams grįžtamąjį ryšį atliktų darbų pristatymams susitikimuose, konferencijose ir kituose renginiuose, rengtų mokslines publikacijas apie pasiektus rezultatus ir pateiktų jas aktualiose duomenų bazėse, nuolat informuotų visuomenę apie pasiektus rezultatus. Tai ir reikėtų kasmet įvertinti.

O kokia yra tarptautinė praktika?

Lietuvoje trūksta valstybinio požiūrio į veiklos pasaulio ir kolegijų bendradarbiavimą. Skirtingai nuo daugumos ES šalių, Lietuvoje neturime tokio bendradarbiavimo tradicijos, veiklos pasaulis neskatinamas remti aukštąjį mokslą. Kolegijos šioje situacijoje yra prašytojo vaidmenyje.

Verslo įmonėms sunkokai suprantamos kolegijų iniciatyvos siūlyti savo taikomųjų mokslinių tyrimų paslaugas, tuo labiau už finansinį atlygį. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės ne visada išgali mokėti už atliktus tyrimus. Jei šalyje veiktų veiklos pasaulio skatinimo mechanizmai abipusiai naudingam kolegijų ir verslo bendradarbiavimui mokslinėje veikloje, tikėtina, kad situacija pasikeistų.

Ar yra dar nerimą keliančių kriterijų?

Kasmetiniame kolegijų MTEP ir meno veiklos vertinime nevertinamos veiklos, atliktos užsakovui be finansinio atlygio. Kyla klausimas, ar finansiškai atlygintas įmonės užsakymo atlikimas yra prasmingesnis už atliktą be finansinio atlygio nevyriausybines ar socialiai jautrias visuomenės grupes vienijančios organizacijos ar fizinio asmens užsakymu? Kokiu pagrindu finansinis atlygis tampa esminiu tinkamos veiklos įrodymu? Galbūt reikėtų vertinti pagal sutarčių su ūkio subjektais įveiklinimą, užsakovų refleksijas ar kokį nors kitą kriterijų, akcentuojantį atliktos veiklos kokybę, socialinę, o ne tik finansinę vertę.

Kolegijos pageidauja, jog kasmetiniame MTEP ir meno veiklos vertinime į ekspertų sudėtį būtų įtraukti ir kolegijų atstovai. Kolegijose dirba daug mokslinį laipsnį turinčių dėstytojų ir pripažintų menininkų, kurie po LMT mokymų galėtų būti puikiais TMTEP ir meno veiklos ekspertais. Šiuo metu kolegijos jau gavo kvietimą pateikti Lietuvos mokslo tarybai ekspertų kandidatūras.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: