NKIKIA direktorė Edita Sabalionytė ir NKIKIA valdybos pirmininkas Laurynas Žakevičius (Asm. nuotr.).

Kūrybinių industrijų sektorius ir nevyriausybinės organizacijos: ar galime siekti proveržio Panevėžio mieste?

Kiekvienas miestas nori džiaugtis vaisingu kultūriniu gyvenimu, klestinčiais renginiais ir įkvėpimo bei galimybių nestokojančiais kūrėjais. Tačiau užtikrinti, kad atokiau nuo šalies sostinės esantys miestai taptų menininkus ir iniciatyvius žmones traukiančius centrais nėra taip paprasta. Apie tai byloja ir ką tik su Panevėžio miesto savivaldybe susitikę Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (NKIKIA) atstovai, akcentuojantys, jog iššūkių puoselėjant kultūrą regionuose – daugybė, o juos spręsti surėmus pečius – gerokai lengviau.

Visai neseniai Lietuvos kultūros taryba inicijavo ir pristatė pirmąjį tokį šalyje tyrimą „Savivaldybių kultūros indeksas“. Atsižvelgiant į jo rezultatus, Lietuvoje buvo vertinama kultūros padėtis, analizuojant visas 60 savivaldybių. Lyginant jas vienas su kita buvo bandoma užčiuopti aktualias problemas, atskleisti stipriąsias ir silpnąsias puses. Tyrėjų žvilgsnis buvo nukreiptas į kūrėjų skaičių, kultūros makroekonomiką ar finansavimą bei kitus klausimus.

Pirmoje vietoje atsidūrė ir tikru pavyzdžiu kitoms gyvenvietėms tapo Neringos savivaldybė, parodė tyrimo duomenys. Tuo pat metu Panevėžio miesto savivaldybė atsidūrė 53-ioje vietoje iš 60-ties savivaldybių ir surinko vos 14,48 iš 100 galimų balų.

Tiesa, šioje vietoje labai svarbus ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) bei kultūros sektoriaus finansavimas. Ir nors „Savivaldybių kultūros indeksas“ atskleidžia, jog 2020–2021 m. Panevėžio m. savivaldybės biudžeto išlaidos kultūros paslaugoms augo 37 proc., tuo pat metu Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro kasmet skelbiamais savivaldybių išlaidų duomenimis, Panevėžio m. kultūros sričiai skiriama vos 1 proc.

Anot NKIKIA direktorės Editos Sabalionytės, Panevėžio miesto kultūros padėtis turi daug augimo potencialo, todėl svarbu ieškoti slypinčių problemų ir kartu su sprendimų priėmėjais, NVO ir vietiniais kultūros sektoriaus atstovais ieškoti situaciją galinčių pagerinti atsakymų.

„Mes esame strateginė kultūros organizacija, kuriai rūpi kultūrai, kūrėjams ir NVO kylantys iššūkiai regionuose – siekiame kuo didesnio jų įtraukimo ir įgalinimo bei tarpusavio bendradarbiavimo skatinimo. Būtent todėl visai neseniai kartu su Nacionaline NVO koalicija dalyvavome #NVO balsas – Panevėžys diskusijoje. Šiuolaikinis požiūris į kultūrą tiek Europos Sąjungos kontekste, tiek platesniu tarptautiniu mastu yra siejamas su proveržiu ir vienu reikšmingiausiu ištekliu rastis inovacijoms, taigi kūrybinių industrijų sektorius lemia svarbius pokyčius ateities visuomenės formavime bei gali padėti iš esmės spręsti regionų patrauklumo bei išskirtinimo klausimus.

Susitikimuose su nevyriausybinėmis Panevėžio organizacijomis bei miesto savivaldybės atstovais aptarėme sėkmes ir problemas, pristatėme kūrybines industrijas kaip svarbų Lietuvos ekonomikos, kultūros, švietimo, socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos elementą. Tuo pat metu NVO atstovai kėlė svarbius klausimus bei analizavo sunkumus, su kuriais susiduria kasdienėje veikloje. Neabejojame, kad tokie susitikimai bei kūrybinių ir kultūrinių industrijų atstovavimas yra būtini, norint matyti gerėjančią situaciją ir Panevėžyje, ir visoje Lietuvoje“, – sako E. Sabalionytė.

Ragina kūrėjus ir organizacijas suremti pečius

Pasak NKIKIA valdybos pirmininko Lauryno Žakevičiaus, miestuose ir miesteliuose klestinti kultūra turi daugybę pliusų – nuo didėjančio vietovės patrauklumo ar plėtojamos ekonominių veiklų įvairovės, iki didesnio pritraukiamų lokalių ir užsienio turistų skaičiaus. Tačiau norint ją įgalinti, būtina stiprinti kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektorių ne tik sostinėje, o tai – vienas iš NKIKIA tikslų.

„NKIKIA veiklos spektras – labai platus. Nuo kultūros integracijos į kitas sritis ar dalyvavimo KKI sektoriui palankios politinės, ekonominės, teisinės ir kūrybinės aplinkos formavime, iki tinklaveikos tarp kūrėjų ir skirtingų organizacijų skatinimo Lietuvoje ir užsienyje bei dar daugiau. Kaip nacionalinė skėtinė organizacija bendradarbiaujame su valdžios institucijomis kaip socialiniai partneriai. Ne tik gauname naujausią informaciją dėl teisėkūros bei finansavimo, bet ir aktyviai teikiame siūlymus dėl KKI sektoriaus veiklos sąlygų gerinimo. Svarbu ir tai, kad kuo didesni esame ir kuo platesniu masteliu visoje Lietuvoje veikiame, tuo daugiau galime padėti vieni kitiems“, – sako L. Žakevičius.

Jis pratęsia, kad naujų narių – įvairių kūrėjų, menininkų, organizacijų ar institucijų – integravimas  į NKIKIA, neša visapusišką naudą kiekvienai suinteresuotai šaliai: „Pavyzdžiui, šviežiai prie mūsų prisijungę nariai ne tik gali aktyviai įsitraukti ir daryti poveikį kuriant palankią aplinką kultūros ir kūrybinio sektoriaus veiklai, bet ir turi galimybę plėsti savo naudingų kontaktų ir profesinių ryšių ratą, dalyvauti mokymuose bei stiprinti reikiamas kompetencijas ar vykti į tarptautinių organizacijų renginius bei dar daugiau. Tuo pat metu augdama ir įgaudama vis svaresnį balsą Lietuvoje ir atokesnėse gyvenvietėse NKIKIA gali dar labiau puoselėti kultūrą visoje šalyje, įskaitant ir Panevėžį.“


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: