Kviečia profesionalių teatrų festivalis „Žaldokynės kraštas” (programa)

XXIV PROFESIONALIŲ TEATRŲ FESTIVALIO „ŽALDOKYNĖS KRAŠTAS“ PROGRAMA

Vasario 14 d. 17 val. 30 min. XXIV profesionalių teatrų festivalio „Žaldokynės kraštas“ atidarymas. Komedijos diena. Nacionalinio Kauno dramos teatro 2- jų dalių spektaklis – Friedrich Dürrenmatt „Senos damos vizitas“. Režisierius Aidas Giniotis, scenografijos ir kostiumų dailininkė Laura  Luišaitytė, kompozitorius Ignas Juzokas.  Vaidina: Jūratė Onaitytė,  Liubomiras Laucevičius,  Egidijus Stancikas,  Dainius Svobonas, Albinas Budnikas,  Saulius Čiučelis, Tomas Erbrėderis, Ridas Žirgulis, Martyna  Gedvilaitė, Pijus Narijauskas, Eugenija Bendoriūtė,  Ugnė Žirgulė, Gintautas Bejeris, Elžbieta Banaitytė/Ula Dekerytė, Dovydas Pabarčius, Audronė Paškonytė,  Henrikas Savickis. 

Spektaklio trukmė – 2 val. 30 min. Bilieto kaina  1 – 12 eilėse  17 Eur.,  13 – 18 eilėse  15 Eur.

„Senos damos vizitas“ – pjesė, atnešusi šveicarų dramaturgui Friedrichui Dürrenmatt (1921–1990) pasaulinę šlovę. Rašytojas manė, kad tragedijų laikai jau praėjo, ir tik komedija gali atskleisti šiandienos gyvenimo tragizmą. Dürrenmatas priverčia juoktis ir liūdėti, kvatotis ir baisėtis, lyg klounas, žavingus triukus demonstruojantis ant bedugnės prarajos krašto. Pjesės istorija pasakojama lyg skanus anekdotas, kuris linksmina ir intriguoja, tačiau kartu verčia žvelgti į žmogaus sielą.

„Senos damos vizitas“ nukelia į mažą Šveicarijos provincijos miestelį Giuleną, kurio kasdienybė kupina tragikomiškų problemų. Teisingumas ir laisvė, atsakomybė ir abejingumas, kerštas, kaltė, godumas ir politikos nuosmukis – pagrindinės autoriaus nagrinėjamos temos.

Vieną dieną į Giuleną, kuriame jau seniai nebeveikia gamyklos, nestoja traukiniai, atvyksta pasakiškai turtinga ponia Kler Cachanasian. Kadaise ji užaugo tame miestelyje, bet išvykusi nesirodė daugiau nei keturis dešimtmečius. Multimilijardierė Kler, galinti finansiškai paremti miestelio bendruomenę, yra paskutinė gyventojų viltis. Ponia sutinka paaukoti milijardą su viena sąlyga – kad miestelyje būtų atstatytas teisingumas, o tai reiškia, kad būtų nužudytas vienas žmogus, jaunystėje sutrypęs jos meilę. „Šiame spektaklyje yra trys svarbiausi veikėjai – tai senoji dama Kler Cachanasian, jos jaunystės draugas Alfredas Ilis ir miestelio bendruomenė. Visos pjesės intrigos rezgamos šiame trikampyje. Tos intrigos neprarado savo aktualumo nuo pat pjesės sukūrimo, nes mes vis dar gyvename pasaulyje, kuris pernelyg rūpinasi materialinėmis vertybėmis. Pagrindiniai keliami klausimai – kiek ir ką mes galime parduoti už pinigus? Ir ką galime už juos nusipirkti? Ar įmanoma nusipirkti laisvę, laimę, teisingumą?“, – sako režisierius Aidas Giniotis už savo darbus įvairių teatrų scenose ne kartą apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.

Vasario 15 d. 16 val. Šeimos tema teatre. Nacionalinio dramos teatro spektaklis – Ingmaro  Bergmano„ Scenos iš vedybinio

gyvenimo“  N-14.  Inscenizacijos autorius ir režisierius — Vytautas Rumšas, dailininkė  Virginija Idzelytė.

Vaidina : Evaldas Jaras, Povilas Budrys, Adrija Čepaitė, Saulius Balandis, Salvijus Trepulis, Toma Vaškevičiūtė, Jurga  Kalvaitytė , Vesta Grabštaitė, Dalia Storyk. Autoriaus tekstą įskaitė aktorius — Juozas Budraitis. Spektaklio trukmė 3 val.

Bilieto kaina 10 Eur.

 Ingmaras Bergmanas

„Tik jausdami vienas kitą, mes jaučiamės gyvi, net jei sukeliam vienas kitam skausmą. Smagu, kad viskas dar pusiau su velniu baigėsi. Man prireikė trijų mėnesių, kad parašyčiau šį opusą ir dar gerokos gyvenimo atkarpos, kol visą tai patyriau. Rašydamas apie tuodu žmones, gvildendamas jų bėdą, aš savotiškai prisirišau prie jų. Jie gana prieštaringi, kartais bauginančiai vaikiški, o kartais pakankamai subrendę. Jie čia prišnekėjo ir nesąmonių, tačiau pasakė ir šį tą išmintingą. Jie nusigandę, patenkinti, egoistai, kvaili, mieli, protingi, besiaukojantys, atsidavę, pikti, švelnūs, sentimentalūs, nepakenčiami ir verti meilės. Visa tai kartu. Taigi pažiūrėkime, kaip ten viskas dėjosi… Jaunystėje mane mirtis gąsdino. Dabar aš suprantu, gyvenimas – tai tik šviesa, kuri vieną kartą užges ir dėl to nereikia kelti triukšmo.“

 Fario sala, 1972 m. gegužės 28 d.

Režisierius Vytautas Rumšas

 „Scenose iš vedybinio gyvenimo“ pasakojama apie Johano ir Marianės porą, kuri aplinkinių akyse atrodo tobula, tačiau dviese nejaučia jokio tarpusavio ryšio. Žmonės, santuokoje pragyvenę dvidešimt, trisdešimt metų, kartais nesuvokia, kad jau nustojo žiūrėti vienas kitam į akis. Čia ir slypi didžiulis barjeras, durys, kurias norėtųsi atidaryti ir žiūrovui parodyti, kur mes galime nueiti. Kad ir kaip žiūrėsi, vyras ir moteris yra labai skirtingi. Skausmą sukelia ne tik peilis ar kirvis, skausmą sukelia abejingumas vienas kitam. Tai įvyksta tuomet, kai vyras ir moteris iki galo nesuvokia savo paskirties. Ir kuo tvirčiau mes žengiame į XXI amžių, tuo labiau klimpstame į šią problemą. Dabar mes gyvename tokiu metu, kai visiems svarbiausia bėgti, skubėti, uždirbti, išlikti, turėti daugiau… Šiame kūrinyje kalbama apie moterį, kuri valdo vyrą. Kai vyrui tai nusibosta, kai jis nebegali būti savimi, dingsta amžiams. Johanas Marianei prisipažįsta, kad jis jau ketverius metus galvojo apie tai. Kita vertus, jis leidžiasi būti valdomas, aišku, iki tam tikros ribos. Išvada – reikia leisti žmogui laisvai gyventi.  Marianė su Johanu negali gyventi vienas be kito, todėl ir spektaklio pabaiga bus, kaip rašė pats I.Bergmanas, „pusiau su velniu“. Bet jų buvimas mums leidžia suvokti, kad negalime vienas kito prievartauti patenkindami savo norus. Negali būti tokių žodžių „privalai“, „noriu“. Šitie žodžiai tiesiog skleidžia tarpusavio santykių skausmą. I.Bergmanas siūlo labai įdomų kelią mesdamas juos abu į pragarą, žemyn, kad jie, atsitrenkę į dugną, galėtų vėl kilti į viršų žinodami viso to kainą.

Vasario 19 d. 18 val.Šokio teatro diena. Latvijos  respublikos Valstybinio Daugpilio teatro judesio spektaklis „Artumas“. N 18 . Сhoreografė Irina Saveljeva, scenografas ir kostiumų dailininkas  Egils Viliumovs. Vaidina:  Miroslav Blakunov,  Elizaveta Petrova, Ana Sultanova, Ana Gimbut, Egils Viliumovs, Artūr Jackevič, Svetlana Morozova, Maris Boka , Džeina Saulite, Milena Rožanskaja, Raimonds Paegle,  Edgars Kaškurs.  Spektaklio trukmė  apie 1  val. Bilieto kaina 10 Eur.

Kūnas pati gražiausia priemonė, kokią tik turi žmogus. Kūno kalbos vertimo nereikia. Kūnas turi savo istorijas, tad spektaklyje „Artumas“ šokio,  plastikos, nuogo kūno grožio  kalba  bus pasakojamos  mažos novelės apie žmones, jų jausmus, paslaptis, santykius . Spektaklis panardina žiūrovą į meditacinę atmosferą kurioje proto galia pasidaro nereikalinga, o emocijos  plaukia  apmąstymų,  laisvų asociacijų  sraute.

Šis Daugpilio teatro spektaklis pelnė žiūrovų simpatijų prizą tarptautiniame jaunimo teatrų festivalyje  „Kontaktas – 2018“ Mogiliove (Baltarusija)  , sulaukė puikių  kritikų ir publikos įvertinimų LOFT festivalyje Sankt  Peterburge ( Rusija) .

Teatro kritikė Anastasija Gulina ( Maskva)

„Tai grožio terapija,  harmonija,  pokalbis ne tik  apie  vyro ir moters artumą, bet ir artumą  su savimi, savo vidiniu pasauliu, savuoju „aš“. Tai ne tik plastiškai nupieštas  gražus paveikslas, bet ir sudėtingas , subtilus žaidimas su prasmėmis – gimimas, konfliktas, meilė, konkurencija, grįžimas į Rojų ….verčiantis žiūrovą ne tik grožėtis  kas vyksta scenoje, bet ir giliai jausti  pasąmonės lygmenyje.“ 

Spektaklio choreografė  Irina Saveljeva

„Mes dirbame ne dėl pinigų, o dėl aplodismentų. Šiuo spektakliu mes linkime – mokykitės mylėti, nes be meilės tikėjimas tampa fanatizmu, vadovavimas – despotizmu, turtingumas – gobšumu. Tik meilė gyvenimui duodą prasmę.“

Daugpilio teatro direktorius Olegas Šapošnikovas

„Pasaulis gana žiaurus. Jame labai trūksta žmogaus artumo žmogui, žmogaus artumo gamtai, žmogaus artumo Dievui …Mes džiaugsimės, jei ateisite į spektaklį „Artumas“ ir  tapsite mūsų vienminčiais, jei jus užvaldys tas  nuostabus aktorių ir žiūrovų  vienybės jausmas“

Vasario 20 d.18 val. Teatro grando diena. Eimunto  Nekrošiaus režisuotas „Meno forto“ spektaklis „Jobo knyga“. Scenografija Mariaus Nekrošiaus, kostiumai Nadeždos Gultiajevos,  muzika  Leono Somovo, šviesos Audriaus Jankausko. Vaidina: Remigijus Vilkaitis,  Simonas Dovidauskas,  Vygandas Vadeiša, Vaidas Vilius,  Milda Noreikaitė, Marija Petravičiūtė. Prodiuseris: Teatras Meno Fortas, koprodiuseris: Vičenzos miesto teatras

Spektaklis sukurtas remiant  Lietuvos Kultūros ministerijai ir prodiuseriui Aldo Miguel Grompone (Roma)

Spektaklio trukmė 1 val. 40 min. Bilieto kaina 1- 11 eilėse 12 Eur., 12 – 18 eilėse 10 Eur. 

Eimunto Nekrošiaus spektaklis sukurtas pagal vieną bene daugiausiai klausimų ir diskusijų sukeliančių Šventojo Rašto tekstų. „Jobo knyga“. Esminiai žmogaus būties klausimai, žemiškojo gyvenimo prasmės ir amžinybės suvokimo dilema, pastangos suvokti ir atrasti Dievą, kaip jėgą kuriančią ir griaunančią likimus yra visų paskutiniųjų  E.Nekrošiaus spektaklių esmė. Nors Senojo Testamento tekstai ir juose liečiamos temos nėra paprastos ir vienareikšmės, žodžiai, kuriais jos yra pasakomos skamba nuo scenos be galo žmogiškai, jaudina ir paliečia kiekvieną žiūrovą asmeniškai. Dievui adresuoti Jobo klausimai: „Kodėl mane kasdien lankai ir kiekvieną akimirką bandai? Kodėl pavertei mane savo taikiniu? Kodėl tapau tau našta? Kodėl slepi savo veidą ir elgiesi su manimi kaip su priešu?“ tikrai nėra tik iš aukštosios filosofijos sferos, bet labai artimi ir skausmingi kiekvienam siekiančiam gyventi sąmoningai ir sąžiningai. Biblijos tekstą apie dievobaimingą Jobą, iš kurio Šėtonas palaimintas Dievo atima turtą, šeimą ir sveikatą, idant išmėgintų jo tikėjimo galią, Nekrošius perskaito absoliučiai moderniai. Tai istorija žmogaus, kuris patirdamas vieną nesėkmę po kitos, klausia savęs vis to paties klausimo: „Už ką?” Ir kodėl verta toliau gyventi pasaulyje, kuriame nėra teisingumo, bet tiek daug skausmo?

Eimuntas Nekrošius (1952 – 2018)

„ Jobo knyga“  reikalauja susikaupimo, tylos. Tai labai  geras tekstas, labai protingas, labai artimas kiekvienam žmogui. Čia yra labai stipri filosofija. Ši knyga neduoda atsakymų, vien kelia didelius klausimus. Jei žmogus dažnai klausia, klausia ir niekas neatsako… Nereikia vengti klausti. Galbūt kada nors kažkas atsakys. Gal ne mums, gal kitiems, gal mūsų palikuonims. Bet klausti reikia.

T. Filipova

„Jobo knyga ” – vienas iš pačių galingiausių ir skausmingai įtaigiausių Nekrošiaus pastatymų. Taip, žinoma: jis remiasi vaizdingų Nekrošiaus metaforų sistema. Jos tikslios ir išieškotos. Tačiau „Jobo knyga” būtų neįmanoma be tikro „Meno forto“ artistų susideginimo scenoje. Ir tik stipriu iki drebulio dangaus virš galvos ir pragaro po kojomis pojūčiu, tik su galingu Visagalio buvimo kasdieniame gyvenime suvokimu ir Viešpaties rankos virš gatvės minios jutimu – galima buvo sukurti tokį spektaklį.

E. Djakova

Atitraukdamas nuo kasdienybės šis spektaklis pažadina mus tikrajai būčiai (…) Režisierius teigia tikėjimą, jis suformuoja tokias jausmines erdves, kuriose ryškiausia tampa žmogaus elgsena. Žmogus ieško Dievo, kad galėtų atsakyti į jam rūpimus klausimus, ir šis ieškojimas įrodo mūsų egzistencijos prasmę. Tikroji žmogaus būtis įmanoma tik kančios žydėjime

Vasario 24 d. 12 val.Edukacinė  diena.  Panevėžio lėlių vežimo teatro edukacinė programa „Aktorius lėlininkas. Lėlės lagamine“.  Trukmė 1 val.  Bilieto kaina 3 Eur.

Panevėžio lėlių vežimo teatras vienintelis toks teatras Europoje. Tradicinių vasaros gastrolių vežimu po Lietuvą romantika vis dar stebina ne vieną lietuvį ar Lietuvos svečią. Tad šioje edukacinėje programoje susipažinsite su šio teatro istorija, pamatysite trumpą filmą apie teatro vasaros gastroles. Sužinosite, kaip kuriamas lėlių teatro spektaklis,  susipažinsite su tradicinėmis lėlių (pirštinių, lazdelinių, šešėlinių, mišraus valdymo lėlių, marionečių ir kt.) valdymo technikomis bei jų gamyba. Patys kursite etiudus naudodami skirtingas lėlių valdymo technikas. Trumpam tapę lėlių teatro aktoriais, pajusite, kad lėlės jausmai, išgyvenimai tampa neatsiejami nuo aktoriaus tuometinių jausmų bei išgyvenimų. 

Vasario 25 d. 11 val.Teatro diena vaikams. Šiaulių dramos teatro spektaklis „Kukučio kelionė“ pagal M Martinaičio „Kukučio balades“. Inscenizacijos autorė ir režisierė  Inga Norkutė, dailininkė  Romualda Jakubauskienė, kompozitorius  Vadimas Kamrazeris. Vaidina:  Sigitas Jakubauskas, Danguolė Petraitytė , Lina Bocytė, Rimanta  Krilavičiūtė,  Nomeda Bėčiūtė,  Dalius Jančiauskas,  Rolandas Dovydaitis, Aurimas Pintulis, Severinas Norgaila.  Spektaklio trukmė 1 val. / be pertraukos. Spektaklis  pagal programą „Kultūros pasas“. Grupėms vietas rezervuoti tel.   8 686 12616  ( Regina).  Pavieniams žiūrovams bilietus galima įsigyti Biržų kultūros centro kasoje. Bilieto kaina 5 Eur.

Tai nuotaikingas muzikinis spektaklis – improvizacija apie Kukutį ir jo draugus. Smagi kompanija keliauja per metų laikus: vasarą jie mėgaujasi šiltos saulutės spinduliais ir gėlių kvapais, rudenį – renka lietaus lašus ir taškosi balose, žiemą – mėtosi puraus sniego gniūžtėmis ir lipdo Senį Besmegenį, kuris senelei ir seneliui tampa neklaužada anūkėliu. Spektaklyje daug įdomių personažų: duktė tinginė, kuri nemoka verpti ir jos trys draugės – raganos, kurios už ją nudirba visus darbus, yra karvutė, kuri išskrenda į dausas, taip pat – katinas, kuriam, vaikštant po kopūstų daržą, ant uodegos dangus užgriūva ir trys storuliai, kurie pameta savo didelius pilvelius… Ir, žinoma, Kukutis, kuris visuose metų laikuose atranda jų žavesį, grožį ir malonumus. Džiugias atradimų akimirkas jis apdainuoja savo draugams, o mažuosius žiūrovus visada žavi melodingos spektaklio dainos ir šokiai.

Vasario 25 d. 18 val.Teatro klasikos diena. Valstybinio Šiaulių dramos teatro  komedija – N. Gogolio „Revizorius“. Režisierius Aidas Giniotis, antrasis režisierius Vaidotas Žitkus, scenografė ir kostiumų dailininkė Laura Luišaitytė, kompozitorius Ignas Juzokas , šviesų dailininkas Darius Malinauskas. Vaidina: Sigitas Jakubauskas , Jūratė Budriūnaitė, Danguolė Petraitytė, Inga Norkutė, Monika Geštautaitė, Elžbieta Mikolajūnaitė, Lina Gečaitė, Aurimas Pintulis, Juozas Žibūda, Juozas Bindokas, Romanas Dudnikas, Josif Baliukevič, Dalius Jančiauskas, Severinas Norgaila, Arnas Ašmontas, Antanas Venckus, Saulius Eduardas Pauliukonis, Lina Bocytė, Nijolė Mirončikaitė, Vilija Paleckaitė, Rolandas Dovydaitis, Mindaugas Jurevičius, Inga Jarkova, Gintarė Ramoškaitė, Monika Šaltytė. Spektaklio trukmė 2 val. 30 min. / dviejų dalių. Bilieto kaina 1- 11 eilėse  12 Eur., 12 – 18 eilėse 10 Eur.

„Revizoriaus“ siužetas, kurį sakoma N. Gogoliui „pasufleravo“ A. Puškinas, nukelia į XIX amžiaus nedidelį provincijos miestelį, kurį pasiekia žinia, jog incognito atvyksta revizorius. Miestelyje, kurį valdo saujelė išrinktųjų su gorodničiumi priešakyje, prasideda didžiulis sujudimas. Apimti baimės, valdininkai revizoriumi palaiko atsitiktinai į miestelį užklydusį jauną plevėsą Chlestakovą. Šis pasipūtęs jaunuolis nuoširdžiai patiki rodoma aplinkinių „meile“ ir nesivaržydamas mėgaujasi jam skiriamu dėmesiu. Ir tuomet, kai jau atrodė, kad „revizoriaus klausimas“ sėkmingai „išspręstas“, patenkintus miestelėnus pasiekia dar viena, dabar jau tikrai – „itin nemaloni žinia“…

Įsibėgėjus XXI a., įsivaizduojame, kad jau daugmaž „perkandome“ įvairiausio plauko manipuliatorių žaidimus, įminėme visas įmanomas korupcines schemas. Bet ar tikrai? O gal tik išmokome jų nepastebėti? Ar įmanoma pažaboti nuodėmingą žmogiškąją prigimtį? Ar šiandien atsirastų tikrai žinančių, kuris yra korumpuotas, o kuris – tik jo auka. O kas, jei didžiausių manipuliatorių ir „pilkųjų kardinolų“ mes apskritai net nežinome? Nesibaigiančių manipuliacijų, kyšių, „ranka ranką plauna“ sistemų apraizgytame pasaulyje, atrodo, nebeįmanoma išnarplioti korupcijos mazgo į tiesų siūlą. O tai, pasak spektaklio sumanytojų, jau visai nejuokinga mintis.

Valstybinio Šiaulių dramos teatro „Revizorius“ tikrai nudžiugins žiūrovus, vertinančius teatrine žaisme, improvizacijomis ir išradingais aktoriniais darbais garsėjančio režisieriaus Aido Giniočio pastatymus.Spektaklis suteiks galimybętoje pačiojescenoje pamatytivisą būrį skirtingų kartų aktorių: Gorodničiaus vaidmenį kuria didžiulę aktorinę patirtį turintis Sigitas Jakubauskas, o Chlestakovo – talentingas jaunosios kartos aktorius Arnas Ašmontas.

Vasario 26  d. 14 val. Jaunojo menininko diena. Tikrų paauglių tikros istorijos tikriems paaugliams. Kauno miesto  kamerinio teatro spektaklis    „Superherojus“.  Režisierė Loreta Vaskova, dramaturgė Gabrielė  Labanauskaitė, Kompozitorius Dominykas Digimas, choreografė Indrė Puišytė-Šidlauskienė, scenografija Emilija Višinskaitė, kostiumų dizainas -Žaneta Černė ( Mados butas) , šviesų dailininkas Tomas Zinkus. Vaidina: Kamilė Petruškevičiūtė, Mantas Bendžius, Šarūnas Januškevičius. Spektaklio trukmė 1 val. 40 min. Bilieto kaina 6 Eur.

Ar superherojais gimstama ar tampama? Kaip būti herojumi sau pačiam? Kokiais autoritetais sekti? Kaip tapti geresne savo paties ar pačios versija? Kaip išgyventi patyčias? Kas yra draugystė ir meilė? Kaip nebijoti svajoti ir visada išlikti savimi? Šiuos ir kitus klausimus kelia spektaklis „Superherojai“. 

Spektaklis sukurtas pagal tikras istorijas. Dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė ir režisierė Loreta Vaskova bendravo su 15-18 m. jaunuoliais ir jaunuolėmis iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių – nuo sėdinčių bibliotekoje iki esančių įkalinimo įstaigose – ir sukūrė personažus, kurie prabilo apie tai, kas aktualu paaugliams. Nė viena istorija nėra vienoda, kadangi visi esame skirtingi. Spektaklis neketina teisti, moralizuoti ar mokyti, kas yra teisinga ar neteisinga. Kūrėjai nori atverti langą į kitokią realybę, kurioje galbūt pamatysime patys save ir lengviau suprasime kitus.

Vasario 28 d. 17 val. 30 min. XXIV profesionalių teatrų festivalio „Žaldokynės kraštas“ uždarymas. Muzikinio teatro diena. Panevėžio muzikinio teatro R. Rodgers miuziklas „Muzikos garsai“ . Režisierius Nerijus Petrokas, dirigentas Vidmantas Kapučinskas, scenografė ir kostiumų dailininkė Rita Kosmauskienė, baletmeisteris Alfredas Kondratavičius, chormeisteris Algirdas Viesulas Vaidmenis atlieka Kristina Siurbytė, Raimondas Baranauskas, Laima Česlauskaitė, Renata Norvilė, Justina Tomkutė, Rytis Janilionis, žavingus fon Trapo šeimos vaikų vaidmenis kuria Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazijos ir Panevėžio muzikos mokyklos mokiniai. Miuziklo trukmė  2 val. 30 min. Bilieto kaina  10 Eur.

Panevėžio muzikinis teatras  žiūrovams  pristatys svajonių miuziklą „Muzikos garsai“. Daugeliui iš mūsų šis pavadinimas asocijuojasi su dar vaikystėje matytu kino filmu.  Iš tiesų nuostabi „Muzikos garsų“  meilės istorija, jos libretas paremtas realiais įvykiais ir sukurtas pagal Marijos Augustos fon Trapp memuarus „Dainuojančios šeimos Trapp istorija“ („The Story of The Trapp Family Singers“).

Miuzikle pasakojama, kaip jauna vienuolė Marija siunčiama išbandymui – kelis mėnesius ji turi prižiūrėti griežto karininko – kapitono Georgo fon Trapo vaikus. Šeimoje vaikų yra lygiai tiek, kiek gaidų, būtent muzikos garsais naujoji auklė laimi išdykėlių simpatijas, o tauri merginos siela ir stebuklingi muzikos garsai sušildo kapitono širdį ir pakreipia Marijos gyvenimą kita vaga…

Festivalio metu  eksponuojama dailininkų Dianos ir Tomo Rudokų  tapybos darbų paroda ( Panevėžys)

Bilietai jau parduodami.  

Biržų kultūros centro informacija