L.Eglinskas: apie Eurolygos jaunimo turnyrą ir situaciją komandoje po KMT kovų

Panevėžio „Lietkabelio“ komanda po Pasaulio taurės atrankai skirtos pertraukos ketvirtadienį sugrįžta į Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) kovas.

Nenado Čanako auklėtiniai „Cido“ arenoje 18.15 val. priims Jonavos „CBet“ ekipą. Tai bus trečiojo rato susitikimas, o po pirmų dviejų mačų lygybė – komandos pasidalijo po pergalę savo arenose.

Kol pagrindinės „Lietkabelio“ komandos žaidėjai rengėsi būsimoms kovoms, jaunimo ekipa viešėjo Belgrade, kur dalyvavo Eurolygos atrankos turnyre. Ten Laimono Eglinsko auklėtiniai užėmė septintąją vietą, kai turnyrą baigė pergale 95:79 prieš vietos „Partizan“ bendraamžius.

N.Čanako asistentas L.Eglinskas „kklietkabelis.lt“ svetainei papasakojo apie jaunimo turnyro kovas, nustebinusius varžovus ir situaciją „Lietkabelyje“, kuri buvo po Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalo ketverto, kur panevėžiečiai pasidabino sidabro medaliais.

– Kas nustebino jus jaunimo turnyre?

– Prieš turnyrą turėjome tris pasirengimo stovyklas po dvi dienas. Gaila, kad nė vienoje neturėjome visų žaidėjų, kurie buvo galutiniame dvyliktuke. Pamatėme, kad net tokiame amžiuje labai dominuoja fiziškumas, atletiškumas ir individualus meistriškumas. Ypatingai dominavo ASVEL ekipa, kur yra atletiški ir greiti žaidėjai, kurie įspūdingai šoka į viršų. Ne veltui ASVEL laimėjo tą atrankos turnyrą. Europietiškesnio stiliaus komandose žaidėjai nėra tokie šoklūs, bet jų kūnai yra brandūs ir drąsiai gali žaisti LKL, kur tikrai nebūtų blogiausi krepšininkai. Tikrai nustebino pats fiziškumas, tokio nesitikėjau.

– Galima sakyti, kad lietuvių jaunuolių kūnai dar nėra tokie išsivystę?

– Nežinau, ar mes esame vėlyvesnio brendimo. Galbūt prieš 10 metų taip galima buvo sakyti, kai nebuvo tokio kosmopolitiškumo kaip kad yra dabar, kai visi keliauja ir tie genai vis maišosi. Negalima dabar teisintis, kad esame vėlyvo brendimo. Gal čia yra kitoks požiūris yra rengimą – pas mus ruošiami jaunuoliai laimėti Moksleivių lygą. Mes neruošiame krepšininkų būti nacionalinėje rinktinėje ar vyrų krepšinyje. Norime rezultato čia ir dabar. Manau, kad kiti daugiau žiūri į individualų meistriškumą, kaip paruošti žaidėjus tinkamai, jog jie ateityje žaistų vyrų krepšinyje. Galbūt mažiau dėmesio kreipia į vietinį čempionatą, kai mes labai žiūrime į savo turnyro laimėjimą.

– R.Jocys dominavo, rinkdamas 25,5 taško. Jis tapo rezultatyviausiu atrankos žaidėju. Kas lėmė jo tokį pasirodymą?

– Rokas turi nemažai patirties tame tarptautiniame krepšinyje. Vis tiek treji metai Italijoje jam davė nemažai. Jocys yra brandus ir kaip asmenybė. Jis turi to įžūlumo ir lyderio savybių. Taip pat Rokui toks turnyras nebuvo pirmas ir tai matėsi, kad jis pasitikėjimo savimi, rodė lyderio savybes bei nebijojo imtis iniciatyvos.

– „Lietkabelio“ klubui dalyvavimas turnyre buvo naudingas?

– Manau, kad naudinga apskritai Lietuvai, nes tai buvo 2004 metais gimę vaikinai, kurie vasarą turės čempionatą. Dar daugiau krepšininkų turėjo galimybę pamatyti tą tikrą tarptautinį krepšinį bei suprasti, kokia linkme reikia judėti, jog išvažiavę su rinktine nenustebtų pamatę šoklesnius ir atletiškesnius bendraamžius. „Lietkabeliui“ tai buvo naudinga patirtis, kadangi organizacija galvoja apie savo jaunimo piramidę. Tai buvo nemažas žingsnis į priekį tiek tarptautinėje, tiek vietinėje rinkose. Žmonės supranta, kad klubas kreipia dėmesį ne tik į vyrų krepšinį, bet svarbus ir jaunimas.

– Kaip pačiam sekėsi vėl dirbti vyr. treneriu?

– Jau balsas atsigavo (juokiasi). Buvo įdomus iššūkis, kur man pačiam reikėjo adaptuotis prie jaunimo krepšinio. Aš labiau žiūrėjau iš vyrų krepšinio prizmės, nes norėjau žaidėjams duoti informacijos, kuri jiems bus naudinga ateityje. Galbūt momentais ir trūko to, kad reikia daryti rezultatą čia ir dabar bei laimėti, bet toks elgesys pažeistų mano filosofiją ir principus.

– Kaip „Lietkabelio“ vyrų komandai pavyko išnaudoti FIBA „lango“ pertrauką?

– Šis „langas“ buvo sudėtingas. Jeigu pirmojo metu galėjome labai gerai fiziškai užkrauti žaidėjus ir taip nuvažiuoti nebloga linkme, tai dabar buvo didelis iššūkis. Turėjome mažai žaidėjų, kadangi Kalaitzakis ir Bėrzinis žaidė savo šalies rinktinėse, dar du turėjo būti Lietuvos nacionalinėje komandoje, bet susirgo COVID-19. Turėjome kelis apsinuodijusius krepšininkus. Kai grįžome po Karaliaus Mindaugo taurės (KMT), atrodėme labai prastai. Tik antradienį prisijungė Panagiotis, o Kasparas tai padarys trečiadienį. Gerai, kad buvo „langas“, nes jeigu jo nebūtų, būtų buvę sudėtinga žaisti. Tiesa, negalima ir sakyti, kad jis mums labai pagelbėjo ruošiantis likusiai sezono daliai.

Kklietkabelis.lt