Lietuva gegužės 1-ąją

Lietuva gegužės 1-ąją, primena ELTA:

1528 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo iniciatyva surašyti bajorai, privalėję eiti karo tarnybą. Tai buvo pirmieji Lietuvos kilmingųjų mobilizaciniai sąrašai.

1832 m. Rusijos imperatoriaus Nikolajaus I dekretu uždarytas Vilniaus universitetas.

1892 m. Vilniaus darbininkai pirmą kartą Lietuvoje šventė Gegužės 1-ąją.

1896 m. įkurta pirmoji lietuviška politinė partija – Lietuviškoji socialdemokratų partija, vėliau pasivadinusi Lietuvos socialdemokratų partija.

1921 m. Kaune gimė rašytojas prozininkas Kostas Marukas (Marijonas Krasauskas). Mirė 1992 m.

1993 m. įkurta Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai).

1994 m. Niujorke atidaryta Lietuvos misija prie Jungtinių Tautų ir Generalinis konsulatas.

1994 m. Lietuvoje įsigaliojo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas.

2002 m. po daugiau nei 10 metų pertraukos Lietuvoje vėl oficialiai pradėta švęsti Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbininkų diena.

2002 m. įsteigta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.

2004 m. Airijos, tuo metu pirmininkavusios Europos Sąjungai, sostinėje Dubline šventine ceremonija pažymėtas naujųjų dešimties šalių, tarp jų ir Lietuvos, priėmimas į Europos Sąjungą.

2012 m. eidamas 84-uosius mirė ilgametis kovotojas už žmogaus teises, Lietuvos Helsinkio grupės steigėjas, disidentas Viktoras Petkus.

2021 m. Vilniuje atidengta atminimo lenta socialdemokratui, Nepriklausomybės Akto signatarui Steponui Kairiui. Jos autorius – skulptorius Leonas Pivoriūnas. Atminimo lenta atidengta ant Totorių g. 3 esančio namo, kuriame S. Kairys 1917–1918 m. ne tik gyveno, bet ir aktyviai reiškėsi Lietuvos Tarybos veikloje, redagavo laikraštį „Darbo balsas“, su bendraminčiais kūrė bei redagavo Vasario 16-osios Aktą.

Kai kuriuos įvairių metų gegužės 1 dienos įvykius priminė ELTA.