Lietuviai internete šiemet išleido daugiau, o įmonės reklamavosi aktyviau. Ko tikėtis kitąmet?

Duomenys rodo, kad nuo 2020 metų rinkodaros biudžetai Lietuvos įmonėse vidutiniškai padidėjo 14 proc. Biudžeto planavimas yra neatsiejama bet kurio verslo strategijos dalis, ypač tokioje dinamiškoje ir konkurencingoje rinkoje, kokią turime Lietuvoje. Ir būtent šiuo metu yra laikotarpis, kai bendrovės planuoja savo biudžetus ateinantiems metams. Kokios buvo rinkodaros ypatybės 2023 metais ir kokių tendencijų galime tikėtis toliau?

Lietuvoje toliau auga ir rinkodaros biudžetai, ir pirkėjų krepšeliai

Andrejus Sereika, duomenų analize paremtos rinkodaros agentūros „Spicy Banana“ vadovas, teigia, kad Lietuvos prekių ženklų marketingo biudžetai po truputį auga ir nuo 2020 metų padidėjo 14 proc. Tiesa, jo manymu, tam įtakos turėjo natūrali infliacija ir vis brangesni paspaudimų, konversijų įkainiai.

Surinkti duomenys rodo, kad dėl infliacijos ir aktyvaus marketingo, siūlančio nuolaidas, taip pat išaugo pirkėjų krepšelio kaina. Ypač pakilo vidutinio krepšelio vertė mados rinkoje, kas rodo, kad vartotojai pradėjo labiau vertinti kokybę ir apsipirkinėti rečiau, siekdami įsigyti ilgiau tarnaujantį rūbą.

Pastebima, kad po pandemijos netikėtai išpopuliarėjo maisto užsakymo paslauga ir tai tapo viena didžiule rinka, kurioje krepšeliai augo net ir po pandemijos. Be to, žmonės ir toliau aktyviai investuoja į savo sveikatą bei pramogas – čia daugiausiai dominuoja ne filmai, serialai ar muzika, tačiau kompiuteriniai žaidimai, kurių vidutinis krepšelis yra didesnis nei minėtų trijų pramogų subsektorių krepšeliai kartu sudėjus.

Labiausiai paaugo kosmetikos prekeivių biudžetai

„Verfacto“ duomenimis, daugiausiai Lietuvoje savo rinkodaros biudžetus didino kosmetikos pardavėjai. Kaip pastebi A. Sereika, šalyje paklausa kosmetikai jau viršija priešpandeminį laikotarpį, o vartotojai šioje rinkoje vis nori išbandyti ką nors naujo. „Kosmetikos rinka Lietuvoje tiesiog pakito. Jeigu anksčiau tai tebuvo įrankis grožiui, tai dabar į „kosmetiką“ įeina ir produktai, kurie padeda reguliuoti veido odos riebumą ar net atspalvį. Taip pat odos priežiūros priemones vis dažniau naudoja vyrai. Todėl natūralu, kad konkurencija dabar yra didžiausia – kiekviena parduotuvė ieško savo nišos ir klientų bei didina rinkodaros biudžetus.“

Žvelgiant į globalią rinkodaros rinką, skaičiai atrodo panašiai. „The CMO Survey“ duomenimis, daugiausiai per paskutinį pusmetį, net 37,5 proc., augo vartotojų paslaugų rinkodaros biudžetai, o labiausiai mažėjo sveikatos (77,8 proc. nuosmukis), fintech (73,9 proc.) bei gamybos (67,6 proc.) išlaidos rinkodarai dėl gerokai pasikeitusių rinkos tendencijų. Gamyba ir fintech stojo visame pasaulyje dėl esamos finansinės padėties ir gerokai padidėjusių centrinių bankų palūkanų, o sveikatos rinka nebėra tokia aktuali, kokia buvo pandemijos laikotarpiu.

2024 metais įmonės turėtų daugiau dėmesio skirti lojalumui

Dėl išaugusios konkurencijos tarp kosmetikos, mados, maisto ir pramogų sektorių prekeivių, gerokai sumažėjo ir šių rinkų klientų vertė. A. Sereika teigia, kad 2024 metais itin daug dėmesio reikėtų skirti klientų lojalumo išlaikymui. „Mūsų statistika rodo, kad prekių ženklai, kurie sugeba pritraukti savo klientus antram apsipirkimui, ilgainiui pradeda generuoti daug didesnes pajamas su mažesniais rinkodaros biudžetais. Na, o siekiantys ir gebantys parduoti tik vieną kartą, ilgainiui iš rinkos gali visiškai išnykti.“

Tai iliustruoja ir kiti duomenys: Lietuvoje iš soc. tinklų atėję ir jau susipažinę su prekės ženklu vartotojai, iki apsipirkimo yra linkę atlikti vos 6–9 veiksmus. Na, o pirkėjai, radę prekę naudodami „Google“ paiešką, yra kiek atsargesni ir atlieka 10–14 veiksmų iki apsipirkimo, kas reiškia, kad apie įmonę nežinantį klientą išlaikyti gali būti gerokai sunkiau.

Atvesti naują klientą dažnai yra daug brangiau nei parduoti prekę jau esamam. Tačiau lojalumo programos šiais laikais dažnai yra per sudėtingos arba žmonės iš jų gauna per mažai naudos. A. Sereikos manymu, 2024 metais augant konkurencijai, tikrai nebeužteks tiesiog pasiūlyti 5-10 proc. nuolaidos po 10 apsipirkimų. Jo nuomone, įmonėms pats laikas pradėti galvoti, kaip jų lojalumo programa gali kurti vertę pirkėjui, o ne tiesiog „išmelžti“ iš jo pinigus.