Lietuvių įmonė leidžia savo darbuotojams išvykti į darbostogas nors ir pusei metų

Vis dažniau biurų darbuotojai renkasi pakeisti kasdienę aplinką ir keliauja darbostogų į šiltus kraštus. Nors laisvas darbo vietos pasirinkimas šiuolaikiniame versle jau nėra naujiena, daugybė įmonių vis dar skeptiškai į žiūri į tai, kad darbuotojas kelioms savaitėms ar keliems mėnesiams išvyksta dirbti į kitą šalį. Dažnai iš užsienio ar kitos pasirinktos vietos leidžiama dirbti tik mėnesį per metus, tačiau lietuvių įmonė „carVertical“ savo darbuotojams leidžia dirbti iš užsienio net 180 dienų per metus.

„Mūsų darbas ir industrija reikalauja daug kūrybos, nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba rinkodaros skyriuje ar IT. Nauja aplinka, vaizdai, potyriai ir maistas suteikia laisvės jausmą, kuris skatina darbuotojo kūrybiškumą“ – pasakoja „carVertical“ žmonių ir organizacijos vystymo vadovė Giedrė Kojalienė.

Nėra skirtumo, iš kur atliekamas darbas

Nors gali atrodyti, kad kitoje šalyje esantis darbuotojas bus mažiau produktyvus ir su juo bus sudėtinga komunikuoti kitiems komandos nariams, G. Kojalienės manymu, tai tėra mitas.

„Mes esame nuotolinio darbo kompanija, todėl mums nėra didelio skirtumo, ar žmogus dirba iš kito Lietuvos miesto, ar iš kitos šalies. Su darbuotojais visą laiką sutariame, koks laiko skirtumas yra priimtinas komandai ir kiek valandų bendrai darbuotojas, kuris dirba, pavyzdžiui, iš Tailando ar Kanados, turi būti prisijungęs“, – sako G. Kojalienė.

Ne visi įmonės darbuotojai skuba pasinaudoti galimybe dirbti iš užsienio, dalis renkasi lietuvišką pajūrį ar sodybą prie ežero.

„Vykstant į svetimą šalį atsiranda daugiau planavimo: kur gyvensi, kaip nuvyksi. Bilietai dažnai nėra pigūs, ne visada gali būti tikras ir dėl interneto ryšio kokybės. Lietuvoje yra artimieji, šeimos nariai, draugai – visą šalį gali pervažiuoti praktiškai per tris valandas, todėl dėl patogumo darbuotojai neretai renkasi padirbėti iš kitų Lietuvos miestų“, – pasakoja G. Kojalienė.

Ne visos įmonės linkusios darbuotojams suteikti laisvę rinktis darbo vietą

Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje įmonės taiko itin skirtingus apribojimus dėl darbo iš bet kur ( „Work from anywhere“). Vienos leidžia darbuotojams dirbti iš užsienio vos porą savaičių per metus, kitos 30, 90 ar 180 dienų. Daugiau nei 6 800 darbuotojų turinti būsto nuomos platforma „Airbnb“ savo darbuotojams leidžia iš užsienio dirbti iki 90 dienų per metus. Skaičiuojama, kad apie 55 proc. įmonės darbuotojų naudojasi šia privilegija.

Beveik 9 000 darbuotojų turinti Australijos programinės įrangos gamintoja „Atlassian“ leidžia darbuotojams dirbti iš tų šalių, kuriose įmonė turi savo padalinius. JAV įmonė „Salesforce“ skelbia, jog daugiau nei ketvirtadalis iš 80 000 jos darbuotojų dirba nuotoliu.

Tiesa, ne visos įmonės palaiko darbo iš bet kur politiką. Dalyje įmonių griežta hierarchija ir taisyklės yra jų kultūros dalis.

„Lietuvoje vis dar yra nemažai vadovų, kurie linkę kontroliuoti savo darbuotojus ir mano, kad jeigu darbuotojas nesėdi šalia, tai reiškia, kad jis nedirba. Didelė dalis mūsų darbuotojų yra aukštos kvalifikacijos, brandūs žmonės, jie geba valdyti savo laiką ir tuo pačiu siekti asmeninių rezultatų dirbdami tiek iš biuro, tiek iš kitos šalies. Darbuotojų sekimas ir kontrolė šiais laikais jau yra šioks toks grįžimas atgal“, – įžvalgomis dalinasi G. Kojalienė.

Darbostogų kryptys: nuo Lotynų Amerikos iki Azijos

Kokias kryptis darbostogoms renkasi „carVertical“ darbuotojai? G. Kojalienė pasakoja, kad žiemą populiariausios kryptys – Tailandas, Tenerifė, PAR (Pietų Afrikos Respublika) bei Pietų Europos šalys. Vienas kolega ilgesniam laikotarpiui buvo išvykęs į Lotynų Ameriką, kur aplankė keletą šalių.

„Mes netaikome jokių apribojimų šalims, iš kurių žmogus nori dirbti. Prašome tik, kad darbuotojas dėl savo paties saugumo turėtų papildomą sveikatos draudimą“, – sako G. Kojalienė.

„carVertical“ įmonės administracija į darbuotojų planus dirbti iš užsienio nesikiša – tai yra kiekvienos komandos susitarimo klausimas. Kartais pasitaiko, kad tarp darbuotojo pasirinktos šalies ir Lietuvos yra ganėtinai didelis laiko skirtumas, tuomet jau jis pats turi prisitaikyti ir prisijungti į susitikimus nebūtinai jam patogiu metu.

„Svarbu suprasti, kad darbas iš užsienio nėra atostogos. Mums svarbu, kad būtų pasiektas rezultatas ir nenukentėtų darbuotojo produktyvumas. Tačiau kol kas jokių problemų, išskyrus stringantį internetą susitikimų metu, nesame turėję“, – apie įmonės požiūrį į darbostogas pasakoja G. Kojalienė.

Įmonėje skatinamos ne tik asmeninės, bet ir komandinės darbostogos, kuomet kolegos gali kartu išvykti į kitą šalį ir padirbėti prie bendrų problemų sprendimo.

„Tai geras būdas komandoje išspręsti klausimus, kuriems vis nerandi laiko. Ypač, kai reikia buvimo kartu ir diskusijų. Vakarojant su kolegomis po darbo neretai gimsta naujos idėjos, tad kolektyvinės darbostogos irgi turi nemažai privalumų“, – aiškina G. Kojalienė.