Lietuvių kultūrinis gyvenimas Mintaujoje

Iki 1918 m. dabartinė Jelgava buvo vadinama Mintauja (vokiškai Mitau). Miestui pradžią davė pilis, kurią 1226 m. pastatė vokiečių riterių Kalavijuočių ordinas. Nuo 1562 m. Mintauja – Kuršo hercogo sostinė.

1738 m. pradėta statyti barokiniai pilies rūmai, turėję apie 300 kambarių. Jie buvo Sankt Peterburgo Žiemos rūmų kopija ( arch. F. B. Rastreli). 1795 m.  Kuršą prijungus prie Rusijos imperijos, Mintauja tapo gubernijos miestu, buvusi hercogų sostinė žuvo, tapo provincijos miestu. Garsioji Academia Petrina  – aukštesnioji vokiečių mokykla, įkurta 1775 m.,  1806 virto gimnazija. Nuo XIXa. pradžios Mintauja vadinama Latvijos Atėnais.

1887 m. Mintauja turėjo per 27 tūkst.gyventojų. Daugiau kaip trečdalį sudarė latviai, mažiau kaip trečdalį- vokiečių, daugiau kaip penktadalį- žydų, apie dešimtadalį- rusai, šiek tiek lenkų ir 359 lietuviai. 1879 m. mieste veikė tik 4 įmonės, kuriose dirbo 150 darbininkų. 1890 m. jau veikė 13 įmonių (678 darbininkai). 1900 m. veikė 21 įmonė su 1855 darbininkais. Tai buvo stambus tekstilės centras ( 5 fabrikuose dirbo 887 darbininkai). 1897 m. gyventojų surašymo duomenimis Mintaujoje gyveno 34 900 žmonių. Kuršo gubernjoje gyveno apie 18 tūkst. lietuvių. J. Tumo- Vaižganto duomenimis Mintaujos gimnazijoje XIX a. paskutiniame dešimtmetyje lietuviai sudarė 51 proc., o kito kunigo Kazimiero Jasėno duomenimis net 60 procentų. Ieškodami duonos kąsnio Mintaujoje lietuviai dirbo sargais, tarnais, auklėmis, vežikais. Geriausiomi miesto virėjomis buvo laikomos lietuvės.

Tautų  margumas ugdė tautinio pakantumo atmosferą. Lietuvio noras būti lietuviu ir viešai tą pareikšti nieko nestebino ir nekėlė jokio įtarumo.   Mintaujoje smarkiai kilo latvių tautinė kultūrą ir vietos baronų diegta vokiečių kultūra. Caro valdžia visa tai toleravo, kiek tai buvo naudinga carizmui. Vokiečių gimnazijose mokytojai nepersekiojo kitataučių, kaip buvo daroma rusiškose gimnazijose Lietuvoje ir kitur. Mintaujos gimnazijoje tikybą dėstė trys  tikybos mokytojai – pravoslavų, katalikų ir evangelikų- liuteronų dvasininkai.

1890 m. Mintaujos gimnazijoje buvo 406 mokiniai, jų tarpe net 134 lietuviai. Dar po metų, sumažėjus vokiečių, lietuvių padaugėjo iki 149. Dar daugiau lietuvių mokėsi Adolfio keturklasėje mokykloje, nedidelėje Mintaujos mergaičių gimnazijoje. Gimnaziją baigdavo nedaug vyrų lietuviai, likusieji pasitenkindavo  4-5 klasėmis ir važiuodavo į kunigų seminarijas. Mintaujos gimnaziją yra baigę  gydytojas L. Vaineikis, P. Avižonis, K.Paltarokas, M. Šleževičius, J. Tūbelis, J. Tonkūnas, J. Šliūpas, V.Mironas, K. Jasiukaitis, P. Kalpokas, J. Vienožinskis, A. Lelys, V. Mickevičius – Kapsukas ir daugelis kitų įvairių pakraipų būsimų lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjų – Lietuvos valstybės kūrėjų. Vyresnių klasių mokiniai galėjo spietis į visokius švietimosi, sporto ratelius, neišskiriant patriotinių.

1894 m. po Trijų Karalių šventės Mintaujos katalikų parapijoje vikaru pradėjo dirbti J. Tumas, įsitraukė į lietuvių gyvenimą, 1895 m. „Apžvalgoje“ pradėjo bendradarbiauti pasirašinėdamas Vaižganto slapyvardžiu. Tuomet J. Tumas jau dirbo Mosėdyje. Mintaujoje J. Tumas- Vaižgantas, bendraudamas su kalbininko Jono Jablonskio ir advokato Motiejaus Lozoraičio šeimomis (vedė lietuviškai kalbančią bajoraitę Mariją Jaroševičiūtę) įsitikino, kad kunigas visuomeniniame ir kultūriniame darbe gali bendradarbiauti su pasauliečiais inteligentais.

1998 m. vikaru trumpą laiką dirbo ir Julijonas Lindė – Dobilas, 1899 m. perkeltas į Šenbergą.Vietoj jo atvyko V. Danilevičius, bet ir jis ilgai neužsibuvo: 1900 m. paskirtas Rokiškio  vikaru. 1898-1902 m. Mintaujoje mokyklose tikybą dėstė kun. Jonas Valavičius, kuris netrukus padarė karjerą: 1903 m. buvo paskirtas katekizmo ir šv. Istorijos profesoriumi Žemaičių kunigų seminarijoje.

1890 m. Mintaujos lietuviai įkūrė slaptą patriotinę „Kūdikėlio“ draugiją, kuri vėliau virto literatų kuopele. 1894 m., J. Jablonskio ir K. Jablonskienės dukters Onos krikštynų dingstimi, jų namuose Mintaujoje vyko septintasis varpininkų suvažiavimas. Jame dalyvavo ir Vincas Kudirka, Gabrielius Landsbergis- Žemkalnis, Gabrielė Petkevičaitė- Bitė, Juozas Tumas, Motiejus Lozoraitis ir kt.tautinio atgimimo veikėjai. Onos krikštatėviais buvo V. Kudirka ir G. Petkevičaitė- Bitė.

1891 m. J. Jablonskiui  buvo sukakę 28 metai. Vedė gerai pažįstamo Adomo Sketerio seserį  Konstanciją. Vestuvės įvyko Švobiškyje. Susituokė du lietuvių inteligentai. Tai buvo retas įvykis tarp lietuvių inteligentų. Jablonskio namai tapo 1889-1896 m. visų Mintaujos lietuvių  inteligentų centru. Mintaujoje Jablonskiams gimė keturi vaikai, pirmoji dukrelė išgyveno tik savaitę. Konstantinas g. 1892m., Ona -1894 m., Julija -1896 m. Jonui Jablonskiui teko rūpintis ir jaunesniojo brolio Jurgio ir seseres Marytės mokslais. Juos pasikvietė pas save į Mintaują.Tačiau jų išmokslinti iki galo nepavyko.

XIX a. pabaigoje caro valdžia ėmėsi represijų ir  Joną Jablonskį išsiuntė gyventi  į Taliną, tada oficialiai vadinamą Reveliu. Po jaukios, artimos širdžiai lietuviškos Mintaujos, Talinas buvo savotiškai svetimas ir atšiaurus. Jį slėgė tamsi ir netikra lietuvių tautos ateitis.  Tik dabar pajuto jos visą tragiškumą. 1896 m. rudenį atvykusi Liudvika Didžiulienė – Žmona  su savo vaikais persikėlė į Mintaują, įkūrė moksleivių bendrabutį, kuris tapo tautiniu lietuvių moksleivių centru. Mintaujoje L. Didžiulienė gyveno nuo 1896 m. iki 1907 m. gruodžio mėnesio. Užaugino aštuonetą vaikų.

Mintauja buvo netoli Lietuvos, gretina gubernija, ne užsienis. Patogus susisiekimas iš Lietuvos. Mintaujoje prieglobstį randa nemažai lietuvių, kurių tėvai neišgalėjo leisti vaikus į kitas gimnazijas, kur buvo labiau  žiūrima daugiau į jų tėvų turtą, o ne į vaiko galvelę. Mintaujos mokyklose  nebuvo tokia stipri caro valdžios priespauda. Mintaujos mergaičių gimnaziją baigė ir Gabrielė Petkevičaitė – Bitė, Michalina Didžiulytė, Liuda Purėnienė ir kitos žymios lietuvių moterys.

Parengė istorikas Juozas Brazauskas