Vytenis Šimkus (Nuotr. Gedmantas Kropis/ BNS)

Lietuvoje recesija baigėsi, bet perspektyvos miglotos

„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Pernai Lietuvą supurtęs energetikos kainų šokas paveikė beveik visas ekonomikos sritis. Infliacija žemyn nutempė gyventojų perkamąją galią ir vartojimą, o dėl aukštų energetikos kainų dalis pramonės stabdė gamybą. To rezultatas buvo gana ženklus 2,5 proc. metinis BVP smukimas pirmąjį šių metų ketvirtį. Tačiau pavasaris atnešė gerų naujienų – energetikos krizė baigėsi ir ekonomika stabilizavosi.

Nuo gegužės, mažesnės žaliavų kainos rinkose pradėjo ryškiau matytis ir vartotojų kainose. Kainos Lietuvoje krenta jau tris mėnesius iš eilės, liepą mėnesinė infliacija buvo -0,3 proc., o metinis kainų augimas nukrito iki 7,1 proc. Faktiškai kainų lygis nebesikeičia nuo kovo mėnesio. Sparčiau krenta energijos produktų kainos, lėtėja ir maisto produktų infliacija, tuo metu paslaugų kainos, kurios labiau priklausomos nuo atlyginimų pokyčių, vis dar juda aukštyn.

Perkamoji galia atsigauna

Pirmąjį šių metų ketvirtį krentančią ekonomiką lydėjo ir augantis nedarbo lygis, kuris kovo pabaigoje buvo pasiekęs 7,7 proc. Gegužės duomenimis, nedarbo lygis sumažėjo puse procentinio punkto – darbo rinkoje rimtesnių problemų, atrodo, išvengta. Atlyginimai taip pat auga gan sparčiai. „Swedbank“ klientų duomenimis, antrąjį metų ketvirtį atlyginimai buvo apie 12 proc. didesni nei prieš metus. Prie to prisidėjo spartus minimalaus atlyginimo didėjimas, be to, aukštos infliacijos ir augančių verslų apyvartų aplinkoje darbuotojams neretai lengviau išsiderėti didesnį darbo užmokestį.

Praėjusiais metas atlyginimų augimas niekaip nepavijo infliacijos – gyventojų perkamoji galia traukėsi net dešimtadaliu. Infliacijai šiemet atsitraukiant, o atlyginimams toliau kylant, perkamoji galia vėl pradėjo augti, darbo užmokestis, įvertinus infliaciją, antrą metų ketvirtį jau buvo didesnis nei prieš metus. Tai pradeda atsispindėti ir vartojimo statistikoje, mažmeninė prekyba birželį buvo pusę procento mažesnė nei prieš metus, tuo metu pirmąjį ketvirtį buvo matomas daugiau nei 4 proc. kritimas.

Pramonė stabilizuojasi, tačiau eksporto augimui sąlygų nėra

Pramonės gamybos dugnas buvo pasiektas šių metų pradžioje, o nuo to laiko stebime stabilizaciją. Visa apdirbamoji gamyba birželį buvo net 7,4 proc. didesnė nei prieš metus, tačiau per daug džiaugtis nevertėtų. Pernai vasarą Orlen buvo laikinai sustabdžiusi gamybą dėl planinio remonto, o Achema – stipriai sumažinusi trąšų gamybą dėl per aukštų dujų kainų. Šioms įmonėms atnaujinus veiklą, pramonės rodikliai itin pagerėjo. Tačiau atmetus naftos produktų gamybą, pramonė per metus traukėsi beveik 5 proc.

Prekių eksportas taip pat kiek stabilizavosi, bet gana žemame lygyje. Lietuvoje pagamintų prekių  gegužę eksportuota 6,6 proc. mažiau nei prieš metus, palyginus, kovo mėnesį kritimas viršijo 13 proc. Prie neigiamų eksporto tendencijų prisideda ir krentančios eksporto kainos. Kita vertus, paslaugų eksportas auga net ir nepalankiomis sąlygomis bei buvo 5 proc. didesnis nei prieš metus.  Stiprus paslaugų eksporto augimas, ir stipriai sumažėjusios importuojamos energijos kainos ženkliai pagerino Lietuvos prekybos balansą, kuris po metų pertraukos vėl tapo teigiamas, o tarptautinė prekyba teigiamai prisidėjo prie Lietuvos BVP augimo antrąjį ketvirtį.

Viešosios investicijos stabilizuoja ekonomiką

Investicijos irgi stebina atsparumu. Statybos darbų Lietuvoje gegužę atlikta beveik 15 proc. daugiau nei prieš metus. Aukštos palūkanos stipriai atvėsino būsto rinką, į gyvenamuosius pastatus investuojama mažiau, o ir būsto pardavimai vis dar gerokai menkesni. Tačiau nuosmukį būsto segmente persveria investicijos į negyvenamuosius pastatus ir infrastruktūrą. Komercinės paskirties pastatų statyta 4 proc. daugiau nei prieš metus, tai signalizuoja kad verslai vis dar investuoja į plėtrą. Reikia pabrėžti ir išskirtinį valstybės investicijų vaidmenį stabilizuojant Lietuvos BVP. Investicijos į infrastruktūrą yra kone trečdaliu didesnės nei prieš metus. Šis impulsas paklausai, tikėtina, padėjo išvengti platesnio masto ekonomikos sulėtėjimo ir nedarbo augimo.

Įvertinus turimus duomenis, galima spėti, kad ketvirtinis Lietuvos ekonomikos augimas galėjo siekti iki vieno 1 proc., ir du ketvirčius trukusi recesija baigėsi. Žvelgiant į vidaus rinką galima įžvelgti optimizmo ir ateičiai. Augant gyventojų perkamajai galiai ir viešosioms investicijoms, vidaus paklausa turėtų ir toliau nuosekliai augti.

Kita vertus, ekonominė situacija mūsų pagrindinėse prekybos partnerėse toliau niaukiasi. Europos ekonomika siunčia vis daug neigiamų siurprizų, ir recesija, kuri buvo lokalizuota pramonės sektoriuje, plinta. Silpna išorės paklausa, ekonomiką vėsinanti pinigų politika artimiausiu metu neleis Lietuvos ekonomikai įsibėgėti.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: