Lietuvos interesas – stipri Europos Sąjunga

Dr. Laimos Andrikienės laiškas bendrapiliečiams

Laima Andrikienė yra Europos Parlamento narė, 2018 metais pripažinta Metų europarlamentare (The Parliament Magazine).

L.Andrikienė yra kandidatė į Europos Parlamentą. TS-LKD kandidatų sąraše jos numeris yra 7.

Gerbiamieji,

jau labai greitai, gegužės 26 dieną, rinksime Lietuvos atstovus į Europos Parlamentą. Pastaruosius penkerius metus Europos Parlamente (EP) Lietuvai atstovavo 11 europarlamentarų, o iš viso šioje svarbiausioje Europos Sąjungos (ES) institucijoje dirba 751 atstovas iš 28 ES valstybių narių. Lyginant su Lietuvos atstovų skaičiumi, mūsų brolių latvių yra dar mažiau – tik 8, estų – 6. Palyginimui, Lenkija turi 51, Vokietija – 96, Jungtinė Karalystė, jau keleri metai neva norinti, bet vis dar nepasiryžtanti išeiti iš ES – 71 atstovą.

Lietuvos garbės reikalas – į Europos Parlamentą išsiųsti geriausius. Kas galėtų būti geriausiais? Geriausieji yra tie, kurie išmano ES reikalus, supranta Lietuvos ir visos Europos Sąjungos interesus ir suvokia savo misiją – ko jie ten važiuoja, ką ir kaip ten reikia dirbti, yra darbštūs ir pareigingi. Tie, kurie moka rasti ir suburti sąjungininkus svarbiems tikslams pasiekti, kurie gerai moka bent jau anglų kalbą ir geba bendrauti. Lietuvai gerai gali atstovauti tie, kurie supranta, kad Lietuvos interesas – stipri Europos Sąjunga. Lietuvai Europos Parlamente nereikia ES pamatų ardytojų, nereikia Rusijos vasalų ir tarnų – atvirkščiai, mums reikia Lietuvai ištikimų, patikimų politikų, atkakliu ir nuosekliu darbu pasirengusių stiprinti Lietuvą ir visą Europos Sąjungą.

Lietuvos narystei ES – 15 metų

Netruko prabėgti penkiolika Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų. Per tą laiką pripratome prie euro, bevizio judėjimo Europoje, prie stendų ar lentelių su užrašais „Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika”. Kaip ir prie nuolat girdimo niurzgėjimo, kaip toje ES blogai ir kokia ji mums neteisinga ar net pragaištinga.

Mes Lietuvoje kaip savaime suprantamą dalyką priimame, pavyzdžiui, faktą, kad jau 130 000 lietuvių, studentų ir dėstytojų, yra dalyvavę  „Erasmus+” mainų programose arba kad nuo Lietuvos narystės ES pradžios apie 18 milijardų! eurų ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšų investuota mūsų valstybėje. Savaime suprantamos atrodo ir išmokos ūkininkams, ir iš bendros Europos Sąjungos  „piniginės” finansuojami mokyklų, ligoninių, slaugos namų, kultūros centrų remontai, kelių tvarkymas, vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimas, ir daugybė kitų darbų, kuriuos finansuoja Europos Sąjunga. Neįvertiname, kad taip galėjo ir nebūti.

Šių metų pavasarį Europos Parlamente Strasbūre turėjau progos priimti mano kvietimu ten viešėjusius Panevėžio Juozo Miltinio ir Kazimiero Paltaroko gimnazijų bendruomenių narius, taip pat Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos atstovus. Prieš porą savaičių vėl lankiausi Panevėžyje, kur dalyvavau Investuotojų forumo renginyje, diskusijoje su Panevėžio verslininkais. Susitikau ir su miesto bei rajono savivaldybių vadovais Ryčiu Mykolu Račkausku ir Povilu Žaguniu. Šie susitikimai, atviri ir konstruktyvūs pokalbiai leidžia matyti ir Panevėžio regiono pasiekimus, ir problemas, ne vienerius metus laukiančias sprendimų.

Galiu drąsiai sakyti: be Europos Sąjungos paramos tų problemų neįveiksime. Ir čia kalbu ne vien apie Panevėžio miesto ir rajono žmonių gyvenimus – kalbu apie visą Lietuvą, nes daugelio savivaldybių problemos yra panašios. Akivaizdu, kaip svarbu sutvarkyti pensijas ir atlyginimus, nes Europos Sąjungoje, tarp jos valstybių narių negali būti tokių milžiniškų skirtumų, negali būti pirmarūšių ir antrarūšių europiečių. Tuo tikslu Europos Sąjungos lygiu turės atsirasti bendroji socialinė politika, kuri bus iš dalies finansuojama iš Europos Sąjungos biudžeto, iš bendros „piniginės”. Mums reikia užtikrinti piliečių saugumą, nors ne mažiau svarbūs ir kiti dalykai, tokie, kaip sienų apsauga, žemės ūkis, darbo vietų kūrimas ir pan. Kaip ir anksčiau, mums svarbus skirtumų tarp regionų išlyginimas, ir Lietuva šioje srityje turi atlikti daug darbų. Jei norime pasiekti šių ir kitų svarbių, čia nepaminėtų tikslų, turime būti labiau susitelkę, veikti kryptingai ir atkakliai.

Lietuva – nebe naujokė Europos Sąjungoje, žinome, ką ir kada reikia daryti. Daugelį dalykų pasaulyje galima nusipirkti, o štai patyrimo – ne, jį reikia įgyti. Mano darbo patirtis Europos Parlamente rodo, kad mums reikia patyrusių ir savo darbą išmanančių atstovų Europos Parlamente, nes jie ir tik jie gali pasiekti mums reikalingo rezultato.

Tokių sunkių rinkimų ES dar nebuvo

Lankydamasi Panevėžyje ne viename susitikime kalbėjau apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus. Ir apie tai, kad daugelis valstybių vadovų juos vadina tokiais sunkiais, kokių nebuvo per visą Europos Sąjungos istoriją, nuo pat 1979 m. įvykusių pirmųjų tiesioginių rinkimų į Europos Parlamentą.

Kodėl šių metų rinkimai vadinami sunkiais ir kodėl visi geros valios europiečiai visose ES valstybėse narėse kviečiami vienytis ir balsuoti už tuos, kurie konkrečiais darbais stiprina ir toliau pasirengę stiprinti Europos Sąjungą?

Pirmiausia todėl, kad jau kelerius metus virš Europos Sąjungos kabo Brexito „debesis”, ir dėl to ir Jungtinė Karalystė, ir visa Europos Sąjungos, tame tarpe ir Lietuva, patiriame nuostolių jau dabar. Brexito autoriai – britų politikai populistai, atvedę šalį į kritinę padėtį. Antra, ne tik Britanijoje, bet ir kitose ES valstybėse gerokai padaugėjo populistų ir ekstremistų bei radikalų, o tai nieko gero Europai nežada. Matau šiuos veikėjus ir Europos Parlamente, jų yra ir Lietuvoje, tarp pretenduojančių į Europos Parlamentą. Kaip taisyklė, jie yra apsikaišę margomis ir patraukliomis tėvynės meilės, patriotizmo plunksnomis. Jiems nepatinka Europos Sąjunga, kuri neva esantis blogis, su kuriuo reikia kovoti. Šie veikėjai stebėtinai tinka ir patinka Kremliui, V. Putinas negaili jiems visokeriopos paramos, ir politinės, ir finansinės. Kviečiu: atskirkime pelus nuo grūdų. Ne kiekvienas, kuris garsiai šaukia apie tėvynės meilę, tėvynei nori gero.

Susiduriame ir su priešiškomis išorės jėgomis – pastebėkime jas. Tai ir agresyvus Kremlius, pabandęs sukelti karą Europoje, užpuldamas Ukrainą, okupavęs Krymą ir jau kelerius metus kovojantis prieš Ukrainą, nuodijantis savo piliečius Europos Sąjungos valstybių teritorijose. Tai ir ambicinga Kinija, siekianti dominuoti pasaulyje jau iki 2030 metų. Nuo 2013 metų Kinija vykdo „Šilko kelio“ strategiją, vienas iš jos taikinių – Lietuva. Ten, kur rusai eina garsiai ir agresyviai, kartais – su tankais ar žaliaisiais žmogeliukais, kinai atsiranda tyliai, maloniai šypsodamiesi ir su stora pinigine, pasirengę pirkti energetikos objektus, oro ir jūrų uostus, geležinkelius, vykdyti milžiniškus infrastruktūros projektus – statyti kelius ir tiltus, geležinkelius ir oro bei jūrų uostus, krovinių terminalus. Bėda ta, kad kinams vietinių nereikia – nei jų dalyvavimo su kapitalo investicijomis, nei technologijų, nei darbo jėgos. Kinai viską atsiveža iš Kinijos, ir jiems reikia tik teritorijos. O štai šito europiečiai, taip pat ir Lietuva, neturėtų atiduoti.

Šalia agresyvaus Kremliaus ir ekonominius raumenis bei politines ambicijas pakeisti pasaulio tvarką demonstruojančios Kinijos turime eižėjančius mūsų, Europos Sąjungos, ryšius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Jau kelerius metus matome demonstruojant, kad dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas nėra ES draugas, to pasekmes jaučiame. Suprantame, kad negalime leisti nukirsti šio strateginio ryšio, tačiau pastarųjų metų situacija yra pavojinga.

Visa tai, ką išvardijau, ir padaro artimiausius Europos Parlamento rinkimus sunkiais. Įvertinkime situacijos sudėtingumą ir surėmę pečius padarykime taip, kad po šių rinkimų Europos Sąjunga ir Lietuva joje pasijustų stovinčios ant tvirto pagrindo, kad turėtume stipresnę ES nei iki šiol.

Lietuvos interesas – stipri Europos Sąjunga

Lietuvai stojant į Europos Sąjungą mes, lietuviai, tikėjomės turtingų valstybių klube, krikščioniškų valstybių sąjungoje turėsiantys ramų užutėkį ir galėsiantys kurti klestinčią Lietuvą, pasiturintį mūsų žmonių gyvenimą. Tai buvo teisingas ir pamatuotas noras. Todėl kviečiu: neatsisakykime savo svajonės.

Lietuvai reikia stiprios Europos Sąjungos, jai nenaudinga silpna, susipriešinusi, išsivaikščiojanti, nukraujavusi Europos Sąjunga. Europos Parlamento rinkimų dieną pasinaudokime savo teise ir prisidėkime prie mūsų Europos namų sutvirtinimo. Europa ir Lietuva joje – mūsų namai. Mylėkime ir saugokime tuos namus, nes kitų neturime.

Į Europos Parlamentą rinkime ne šoumenus ir populistus, į kairę ir dešinę žarstančius pažadus, nes iš to nieko gero nebus. Politinė ir gyvenimiška patirtis, gebėjimas dirbti daugiataučiame kolektyve, pažintys ir ryšiai, kurių nesukursi per trumpą laiką, kolegų europarlamentarų iš kitų valstybių pasitikėjimas – tai savybės, kurios būtinos geram Lietuvos europarlamentarui.

Linkiu mums visiems teisingo pasirinkimo.

 

Politinė reklama, bus apmokėta iš TS-LKD Europos Parlamento rinkimų kampanijos sąskaitos.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: