Nuotraukos (vyr. srž. sp. Ieva Budzeikaitė, LK)
Lietuvos saugumui ir gynybai skiriamos lėšos kitąmet augs: prioritetai – kariuomenės modernizacija ir infrastruktūra sąjungininkams
LR Vyriausybės pateiktame ir LR Seimo šiuo metu svarstomame 2023 m. valstybės biudžeto projekte numatoma toliau stiprinti nacionalinius gynybos pajėgumus. Planuojami 2023 m. asignavimai Krašto apsaugos ministerijai yra 1771 mln. eurų – tai yra beveik 124 mln. eurų daugiau nei 2022 m. Šiais metais šalies saugumui ir gynybai skirti asignavimai siekė 1647,4 mln. eurų, įvertinus metų eigoje papildomai skirtus 446 mln. eurų. Kitų metų biudžeto projekte išlaikomas šiemet pasiektas 2,52 proc. BVP dydis.
„KAM biudžeto projektas parengtas siekiant užtikrinti ilgalaikių gynybos poreikių tenkinimą ir atsižvelgiant į saugumo situaciją regione. Rusijos pradėto karo kontekste turime ir toliau nuosekliai didinti asignavimus gynybai. Mes tęsiame nuolatinę karinę paramą Ukrainai, perduodame savo karinę techniką, todėl privalome atstatyti savo pajėgumus, skirti finansavimą naujos technikos įsigijimui. Siekiame nuolatininio sąjungininkų buvimo Lietuvoje, todėl privalome skirti finansavimą naujos karinės infrastruktūros Lietuvoje sukūrimui“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Krašto apsaugos ministerijos biudžeto projekte prioritetai teikiami šioms sritims: Lietuvos kariuomenės modernizacijai ir plėtrai (ugnies galiai ir manevrui stiprinti, karių apsaugai gerinti ir amunicijai kaupti), karių tarnybos apmokėjimo ir socialinių garantijų gerinimui, priimančiosios šalies paramos infrastruktūrai kurti ir sąlygoms gerinti į Lietuvą atvykstantiems JAV ir kitų šalių sąjungininkų kariams, piliečių atsparumui ir aktyviam dalyvavimui stiprinant nacionalinį saugumą, kibernetinio saugumo stiprinimui.
Biudžeto projekte išlaikomos NATO rekomenduojamos gynybos išlaidų paskirstymo personalui, modernizacijai bei pajėgumų išlaikymui proporcijos. Įgyvendinant NATO rekomendacijas personalo išlaikymui skiriama ne daugiau kaip 50 proc., o pagal NATO reikalavimus – įsigijimams ne mažiau kaip 20 proc. viso biudžeto.
Krašto apsaugos ministerijos biudžetas yra parengtas vadovaujantis Nacionalinio saugumo strategija, 2022 m. atnaujintu LR Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimu dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio stiprinimo, 2021-2030 m. nacionaliniu pažangos planu, KAS plėtros programa ir XVIII-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa ir jos nuostatų įgyvendinimo planu.
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!