Ligoninių vadovai ir džiaugėsi, ir rūpesčiais pasidalijo
Prieš pasirašydama sutartis su stacionarinėmis gydymo įstaigomis Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) pakvietė Panevėžio ir Utenos apskričių ligoninių ir pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ), teikiančių slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas, vadovus diskusijai. Jos tikslas – pristatyti įstaigų vadovams 2015 m. Panevėžio TLK biudžetą ir informaciją apie 2013–2014 m. gydymo įstaigų teiktas paslaugas, taip pat išklausyti, ką įstaigų vadovai yra suplanavę 2015 metais: ko sieks, su kokiomis problemomis susiduriama.
Diskusiją pradėjęs Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas pasidžiaugė, kad dauguma asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) 2014 metus užbaigė nenuostolingai.
Direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė atkreipė dėmesį, kad 2015 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos, skirtos Panevėžio TLK teritorijos gyventojų sveikatos priežiūrai, didėja 4 proc. Daugiau lėšų numatyta stacionarinėms ir ambulatorinėms specializuotoms paslaugoms, kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, visoms prevencijos programoms. Dėl padidėjusios balo vertės didės dantų protezavimui skirtos lėšos, dėl genetinių tyrimų kompensavimo – lėšos, skirtos brangiesiems tyrimams ir procedūroms.
Parodydama, kaip sveikatos priežiūros paslaugos 2013–2014 m. buvo pasiskirsčiusios kiekvienos savivaldybės teritorijoje esančiose ASPĮ, A. Čiplienė pastebėjo: kai kuriose savivaldybėse trūko prioritetinių paslaugų ir buvo labai daug tų, kurias rekomenduojama mažinti. Pavyzdžiui, Ignalinoje, Kupiškyje, Molėtuose pernai gerokai mažiau suteikta prioritetinių dienos chirurgijos paslaugų, kai atlikus pacientui planinę gydomąją, diagnostinę intervenciją, užtikrinama jo priežiūra ASPĮ iki 24 val. Ignalinoje beveik neteiktos ir dienos stacionaro paslaugos (specializuotos apžiūros ar gydymo paslaugos, teikiamos ligoninėje įprastai kelias valandas dienos metu).
Direktoriaus pavaduotojos teigimu, 2014 m. pastebėta, kad nemažai pacientų konsultavosi ne pas savo gyvenamosios vietos gydytojus specialistus. Stebina tai, kad Panevėžio rajono, Kupiškio, Anykščių, Ignalinos, Molėtų ligoninėse visai neteikta paliatyvioji stacionarinė slauga, o paliatyviąją ambulatorinę slaugą teikė vos 3 savivaldybių ASPĮ – Panevėžio miesto, Biržų ir Utenos. Kitoms ASPĮ, pasak A. Čiplienės, apie paliatyviąją slaugą reikėtų labai rimtai pagalvoti. Taip pat svarstytinas klausimas, kodėl, pavyzdžiui, maždaug 60 proc. Ignalinos, Kupiškio, Molėtų ir Zarasų pacientų gydosi ne savo miesto ligoninėse.
Pacientų veržimasis gauti paslaugas ne savo gyvenamosios vietos teritorijoje stebina ir Utenos Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorę Žanetą Valiulienę. Direktorė tvirtina: dėl to, kad į jos vadovaujamą įstaigą veržiasi Zarasų, Molėtų, Rokiškio gyventojai, eilėje tenka laukti uteniškiams.
Į diskusiją susirinkę ASPĮ vadovai pasidalijo ir rūpesčiais, ir džiaugsmais. Utenos ligoninės direktorius Dalius Drunga skundėsi, jog įstaigai papildomų rūpesčių užkrauna PASPĮ, kai nebeturėdamos lėšų pacientų sanatoriniam gydymui, siunčia juos vis kartoti pirminio reabilitacinio kurso.
Visagino ligoninės vadovas Kastytis Matulevičius mano, kad per didelį pacientų guldymo į ligoninę rodiklį galėtų pristabdyti tam tikrų poveikio priemonių taikymas PASPĮ. Tam pritarė ir Anykščių rajono savivaldybės ligoninės vadovas Dalis Vaiginas.
Šio rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Zita Neniškienė įsitikinusi, jog visoms gydymo įstaigoms pirmiausia reikėtų pagalvoti, kaip mažinti gyventojų sergamumą, o ne barti šeimos gydytojus už pacientų siuntimą į ligoninę.
Panevėžio TLK direktorius pabrėžia: kur kas didesnio nei šalies vidurkis Panevėžio TLK veiklos zonos standartizuoto hospitalizacijos rodiklio mažinimas turėtų būti ir ligoninių, ir PASPĮ bendras rūpestis.
Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza pastebi, kad Panevėžio TLK teritorijoje esančios ligoninės hospitalizacijos rodiklį mažina, tačiau jis nemažėja greičiausiai dėl to, kad daug Panevėžio ir Utenos apskričių pacientų į stacionarą paguldoma kitų TLK teritorijoje esančiose ASPĮ.
Aptarę problemas, ASPĮ vadovai pasidalijo ir geromis naujienomis. Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos direktorė Irena Janušonienė pasidžiaugė turimomis 53 slaugos lovomis Ramygaloje ir Naujamiestyje, neseniai renovuota Naujamiesčio palaikomojo gydymo ir slaugos ligonine, kurios vietos užpildytos iš dalies dėl besitęsiančio remonto Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Šios vadovė Violeta Grigienė tvirtina, kad remontas įstaigoje dar tęsis, o po jo pacientams bus tikrai geriau: pernai ligoninė turėjo 156 lovas, nuo vasario 1 d. – 185, po remonto planuojama turėti 220 lovų.
Violeta Smilgienė, laikinai einanti Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pareigas, džiaugėsi, kad pastate šalia ligoninės, kur buvo teikiamos ortopedijos paslaugos, greitai atsidarys Skausmo klinika, pacientus ambulatoriškai konsultuos radioterapeutas, vyks multidisciplininiai aptarimai.
Panevėžio TLK direktorius pastebėjo, kad Respublikinė Panevėžio ligoninė teikia skubią konsultacinę pagalbą kitų įstaigų medikams, šiai paslaugai apmokėti skiriama nemažai PSDF biudžeto lėšų, tačiau ja kitų ASPĮ medikai naudojasi retai. J. Narbutas kvietė ASPĮ vadovus raginti savo įstaigos gydytojus dažniau konsultuotis su Panevėžio specialistais.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!
