Literatūros naujienos knygų mugės ir vertimų kontekste

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykusiame seminare „Užsienio šalių literatūros naujienos“ gausiai susirinkę regiono bibliotekininkai gavo daug vertingos informacijos apie Frankfurto knygų mugę, naujausius leidinius ir vertimo ypatumus.

Meno kritikė, parodų kuratorė, docentė, Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros dėstytoja, leidyklos „Tyto alba“ leidybinių projektų vadovė dr. Jurgita Ludavičienė skaitė pranešimus „Karščiausi įspūdžiai iš Frankfurto knygų mugės“ ir „Leidyklos „Tyto Alba“ 2015–2016 m. leidybinė programa“.

Vertėja, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, IBBY Lietuvos skyriaus narė Irena Aleksaitė parengė pranešimus keliomis temomis „Vertimas – ne vaikų žaidimas. Trumpa pasaulio kalbų apžvalga. Vertimo istorija. Šiuolaikinis vertimas“ ir „Metų verstinės knygos rinkimai. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos skiriama Antipremija. Literatūrinis grybavimas – vertėjų nusišnekėjimai“.

Lektorė dr. Jurgita Ludavičienė bibliotekų darbuotojams pasakojo apie vieną svarbiausių leidybos pasaulio reiškinių – Frankfurto knygų mugę. Svarbios yra Londono (Jungtinė Karalystė), Giotebergo (Švedija), Leipcigo (Vokietija) knygų mugės, tačiau Frankfurto knygų mugė, kasmet spalio mėnesį vykstanti Vokietijoje, Frankfurto mugės komplekse, nurungia visas. Pasak lektorės, tai leidybinės Kalėdos.

Visiems dirbantiems leidybos pasaulyje yra labai svarbus tiesioginis kontaktas su leidyklomis, agentūromis, autoriais. Susitikimai pradedami planuoti prieš kelis mėnesius iki mugės, o ten dalyvaujant tenka bėgti nuo ryto iki vakaro, kad visur suspėtum. Frankfurto knygų mugėje stulbina milžiniškos erdvės, dalyvių ir pristatomų leidinių gausa. Per dieną tenka nueiti apie 10 kilometrų, skubant iš vieno susitikimo į kitą ir laisvo laiko beveik nelieka. Paprastai kasdien išklausoma apie 150 trumpų pasakojimų apie leidinių turinį ir išsirenkamos leidyklą dominančios knygos. Jei sugebi susirinkti informaciją, tai gali suprasti, kas šiuo metu vyksta leidybos pasaulyje.

Stenduose pristatydami knygas agentai ir autoriai kartu pristato savo šalies kultūrą, užmezga ryšius. Frankfurto mugėje dalyvavo 600 agentų iš 32 šalių. 550 renginių buvo skirta vien vaikams ir jaunimui. Vokiečiai labai didelį dėmesį skiria skaitymo skatinimui. Viena svarbiausių Vokietijos problemų – knygynų, su kuriais pastaruoju metu labai konkuruoja knygų prekyba internetu, išlikimas. Todėl knygynai ieško įvairiausių formų, kaip privilioti pirkėjus: rengia susitikimus su rašytojais, leidinių aptarimus, steigia skaitytojų klubus, įvairiais rakursais pristato knygas.

Frankfurto mugėje didelis dėmesys buvo skiriamas mokymams. Čia dalyvavo 900 leidyklų, leidžiančių mokomąją literatūrą. Buvo daug diskusijų apie naujus mokymo metodus, jų efektyvumą, elektroninių skaityklių panaudojimą.

Dr. J. Ludavičienė, kalbėjo apie savilaidos knygas, keliančias didelį iššūkį leidykloms, apie leidinių dizainą, apie politiką, nes teigiama, jog 67-oji Frankfurto mugė buvo pati politiškiausia. Iranas paragino visas musulmoniškas šalis boikotuoti šį renginį dėl indų kilmės rašytojo Salmano Rushdie dalyvavimo. Frankfurto knygų mugės rengėjai žodžio laisvę pasirinko viena pagrindinių temų per šių metų rašytojų ir leidėjų susitikimą.

Kasmet mugė turi šalį – garbės viešnią, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys ir atskiras paviljonas. Šių šalių prisistatymai būna patys išradingiausi. Dr. J. Ludavičienei ankstesnėje mugėje didelį įspūdį padarė Islandijos monumentaliai ir kartu jaukiai pristatyta islandų literatūra. Šiais metais Indonezija savo šalį pristatė per šokį, muziką ir kulinariją.

Pasaulyje auga kulinarinių knygų paklausa, todėl kulinarija buvo viena iš mugės temų ir plotas, skirtas tų knygų pristatymui, išaugo dvigubai. Vyko gausybė įvairių maisto gaminimo akcijų, kuriose virėjai demonstravo savo sugebėjimus.

Pirmos trys mugės dienos skirtos tik profesionalams, kitas dvi dienas įleidžiami visi. Paprastai mugė sutraukia apie 300 tūkst. lankytojų iš įvairių šalių. Dr. J. Ludavičienė pasakojo, kad ją nustebinę lankytojai su drakonų, princesių, viščiukų kostiumais. Pasirodo, kad čia vyksta cosplay festivalis, kurio dalyviai persirengia japonų animacinių filmų superherojų kostiumais.

Dr. J. Ludavičienė pranešime „Leidyklos „Tyto Alba“ 2015–2016 m. leidybinė programa“ apžvelgė šios leidyklos išleistas naujas knygas, kalbėjo apie greitai pasirodysiančius leidinius.

Lektorė rekomendavo knygas, kurios gali tapti atgaiva sielai, dvasiniu psichologiniu vadovu sunkomis gyvenimo akimirkomis. „Tyto Albos“ naujų knygų lentynoje įdomių leidinių ras mėgstantys tikras jaudinančias istorijas ir klasikinius detektyvus, subtilias noveles ir politikos užkulisius, jautriai perteiktą holokausto temą ir originalų žvilgsnį į kasdienybę.

Leidykla siūlo platų spektrą vaikiškų knygų, tarp kurių išsiskiria „ Islandų pasakos ir sakmės“. Umberto Eco kūrybos gerbėjai greitai sulauks naujo romano „Nr. 0“, kuriame gvildenama rašytojo pastaruoju metu pamėgta politinių intrigų, sąmokslų ir klastočių tema.

Spalvingai ir įtaigiai vertėja, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, IBBY Lietuvos skyriaus narė Irena Aleksaitė pasakojo apie vertimo problemas, remdamasi savo patirtimi.

Verčianti iš slavų kalbų ir šmaikštaujanti, kad jos verstų leidinių lentyna artėja prie dviejų metrų, I. Aleksaitė gerai žino sunkumus, su kuriais susiduria vertėjai, norėdami profesionaliai atlikti savo darbą. Tai, ką manome žinantys apie vertėjo darbą, tėra tik ledkalnio viršūnė. Skaitytojas, pirkdamas knygą, pirmiausia žiūri į autorių, o ne į vertėją, tačiau nuo pastarojo atlikto darbo labai priklauso knygos kokybė.

Kalbos atsirado 30-40 tūkst. metų prieš Kristų ir tuomet atsirado vertėjai. Pasak I. Aleksaitės, būtų galima ginčytis, kokia išties buvo pirmoji profesija. Lektorė kalbėjo apie vertimų istoriją, apie senovės vertėjo simbolį – papūgą, apie pirmuosius grožinės literatūros vertimus, apie kiekviename amžiuje kintančius reikalavimus ir amžinai išliekančias problemas.

Skirtingos pasaulio kalbos turi savo ypatumus, kuriuos reikia gerai išmanyti. Yra įvairios kalbų klasifikacijos. Viena iš jų morfologinė, kurios yra 4 rūšys – fleksinės, agliutinacinės, šakninės ir inkorporacinės. Reikia gerai pažinti tą kalbą, jos taisykles ir kaip tą persakyti savo kalba.
Labai sudėtinga atrasti tinkamą leksinį ekvivalentą.

Sinchroninis, techninis ir grožinis vertimai turi skirtingus reikalavimus. Vertėjai privalo ne tik puikiai mokėti kalbą, bet ir turėti kitų sugebėjimų, kad galėtų gerai išversti. Kartais pasitaiko tokių kuriozų, kurie gali pakeisti net tarptautinius santykius.

Visais amžiais vertėjai neišvengia klaidų. Viena didžiausių pasaulio vertimo klaidų – Šv.Jeronimas, pirmasis visą Bibliją išvertęs į lotynų kalbą, supainiojo žodžius ir Mozę įvardijo „raguotasis“, nors turėjo būti „švytintis“. Ši klaida per šimtmečius padarė didžiulę įtaką tiek literatūros, tiek meno kūriniams. Lektorė labai išsamiai aptarė įvairias vertimo klaidas, pažerdama daugybę pavyzdžių tiek iš istorijos, tiek iš šiandienos.

Pasak I. Aleksaitės, vertimas turi būti kokybiškas, nes reikia ne tiek skatinti skaitymą, kiek ugdyti teisingą supratimą, kas yra gera literatūra ir geras vertimas. Dėl verstinės literatūros gausos samdomi ir nepatyrę vertėjai. Knygų yra tiek daug, kad labai sunku išsirinkti. Nuo 2009m. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga rengia Metų verstinės knygos rinkimus. Ekspertai renka savo penketuką, skaitytojai – savo penketuką. Tos knygos atrinktos iš visos jūros knygų. 2007m. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga įsteigė Antipremiją už prasčiausius vertimus, kurios paprastai leidyklos nenori atsiimti.

Seminaras „Užsienio šalių literatūros naujienos“ yra projekto „Bibliotekų specialistų mokymai“ dalis. Šiame Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomame projekte Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka kartu su dar keturiomis apskričių bibliotekomis kaip partneriais dalyvauja jau ketvirtą kartą. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.

Šiais metais pagal programą buvo numatyti 4 seminarai, kuriuose gilinamasi į kultūrinės veiklos aktualijas, regiono kultūros išteklių formavimą ir sklaidą, užsienio šalių literatūros naujienas. 11 naujų ir atnaujintų mokymų programų parengė G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos specialistai.