Liudas Mažylis „Mūsų pareiga – gelbėti Baltarusių identitetą, pilietinę visuomenę ir plėsti sankcijas Minsko režimui“

Rugsėjo 13 d. Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją (už balsavo 453, prieš – 21, susilaikė – 40) dėl Europos Sąjungos (ES) santykių su Baltarusija. EP Delegacijos ryšiams su Baltarusija narys prof. Liudas Mažylis konstatuoja, jog po 2020 m. neteisėtų prezidento rinkimų Baltarusijoje faktiškai neegzistuoja jokie konstruktyvūs santykiai tarp ES ir Baltarusijos valstybės ir situacija tik blogėja. „Taip, ES remia Baltarusijos pilietinę visuomenę, jos demokratinius siekius, bet Minsko režimas su Lukašenka priešakyje jau peržengė visas sveiko proto ribas. Represijos prieš savo piliečius, jų kalinimas, hibridinė nelegalių migrantų ataka prieš Baltijos šalis ir Lenkiją. Juolab pagalba Rusijai totaliniam kare prieš Ukrainą“, – teigia europarlamentaras.

Politiko teigimu, trečiadienį priimtoje rezoliucijoje – labai svarbūs aspektai: kad ES turi stiprinti sankcijas Baltarusijos režimo veikėjams bei ir toliau remti Baltarusijos žmones, kurie kenčia nuo režimo veiksmų, jų demokratijos siekį bei saugoti Baltarusijos suverenitetą, jos kalbą bei nacionalinę kultūrą.

L.Mažylis kartu atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos režimas ne tik vykdo terorą atskirų asmenų atžvilgiu, bet ir nusikalstamai skurdina savo tautos kultūrinę savivoką. „Lukašenka stumia savo žmones į kultūrinę degradaciją, brukdamas primityvius rusiškus kultūros pakaitalus, ir, patikėkite, tai nėra jokia aukštoji kultūra. Baltarusių kalbos vartojimas ribojamas. Šiuo metu baltarusių kalbos mokyklose mokosi mažiau nei 4 proc., o kasdieniniame gyvenime baltarusiškai kalba mažiau nei 30 proc. gyventojų. Užsimota prieš etnines bendruomenes, ypač lietuvių ir lenkų: mokyklas šiomis kalbomis siekiama likviduoti. Nacionaliniai ir istoriniai simboliai uždrausti.“, – problemas įvardija politikas.

Pasak L. Mažylio, Baltarusijos kultūrinio identiteto naikinimas prasidėjo ne vakar, Lukašenka savo iniciatyva naikina Baltarusiją ir vykdo jos rusifikaciją nuo pat 1995 metų. „Po suklastotų 2020 m. prezidentinių rinkimų pradėjo karą dar ir prieš kultūros veikėjus: įkalinami Nobelio premijos laureatai, žmogaus teisių aktyvistai, žurnalistai. Dabar Lukašenka užsimojo ir prieš tikėjimo laisvę, didindamas represijas prieš katalikų bendruomenės parapijas, taip pat ir prieš kitas konfesijas, jų dvasininkus ir su Bažnyčia susijusias organizacijas. Lukašenka bijo, kad baltarusiai, tarp jų ir tikintieji, vėl gali bet kada mobilizuotis bei pradėti naujus protestus, tiesiogiai sukeldami naują egzistencinę grėsmę Minsko režimui“, – ilgametę režimo veikseną ir spaudimą religinei bendruomenei bei bandomą sieti baimę akcentuoja europarlamentaras.

Nuo pat kadencijos pradžios didelį dėmesį situacijai Baltarusijoje skiriantis L. Mažylis  teigia, kad kultūrinė niveliacija yra patikimas būdas versti Baltarusiją Rusijos satelitine valstybe, žingsnis po žingsnio perleidžiant šalies suverenitetą Maskvai. „Todėl mūsų pareiga yra toliau skatinti ES institucijas plėsti individualias sankcijas Minsko režimo pareigūnams bei teikti visą reikalingą pagalbą baltarusių pilietinei visuomenei remiant baltarusiškos kultūros plėtrą bent jau emigracijoje“,  – pabrėžia EP narys.

Anot L. Mažylio, gerai, kad Baltarusijos klausimas nuolat grįžta į vieną svarbiausių ES institucijų, kad rezoliucijoje minimas ir Astravo atominės elektrinės pavojus, apgailestaujama dėl pirmojo bloko saugumo neužtikrinimo. Europarlamentaras pastebi, kad liepą Lietuva įteikė notą Baltarusijai dėl antrojo Astravo AE elektrinės bloko paleidimo ir deda nuolatines pastangas, jog ir ES imsis aktyvesnių veiksmų šiuo klausimu. Remiantis Baltarusijos informacija, antrojo reaktoriaus eksploatavimo pradžia numatoma spalį. „Vis kartoju, kad tai yra fizinė grėsmė mūsų piliečiams, dėl Astravo AE antrojo bloko paleidimo, jo saugos dar pavasarį kreipiausi į vykdomąją ES valdžią – Europos Komisiją“, – pristato europarlamentaras.

Taip šią savaitę Europos Parlamente lankėsi ir plenarinėje sesijoje pasisakė, su europarlamentarais bendravo Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.