Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas (Asm. archyvo nuotr.)

M. Laukevičius: centriniai bankai palūkanų mažinti dar neskuba

Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas

Išsivysčiusių rinkų akcijų indeksas „MSCI World Index“, kuriam impulsą suteikė technologijų įmonės, yra priartėjęs prie aukščiausio visų laikų lygio. Pozityvias nuotaikas metų sandūroje skatino investuotojų tikėjimas, kad centriniai bankai jau netolimoje ateityje ims mažinti bazines palūkanas. Vis dėlto tiek FED, tiek ECB pareigūnų naujausi pareiškimai rodo, kad palūkanų mažinimas gali būti atidėtas bent iki vasaros. Kiti palankūs veiksniai, kurie palaikė akcijų kainų augimą per 2023 m., taip pat išsikvepia.

JAV ekonomika užtikrintai augo

Paskutinio praėjusių metų ketvirčio JAV ekonomikos augimas viršijo analitikų prognozes, o sumažėjusi infliacija paskatino didesnes vartotojų išlaidas. Todėl ištisus metus prognozuota JAV recesija taip ir nevirto realybe.

Per 2023 m. JAV BVP padidėjo 3,3 proc., o pagrindiniu augimo varikliu buvo vartotojų išlaidos, kurios padidėjo 2,8 proc. Verslo investicijos ir būstas taip pat prisidėjo prie didesnio nei tikėtasi augimo praėjusį ketvirtį.

PCE infliacijos duomenys beveik sutapo su mėnesio lūkesčiais ir šiek tiek mažesniu nei prognozuota metiniu skaičiumi. Pastebėtina, kad išlaidos buvo didesnės nei prognozuota, tačiau tai taip pat buvo nulemta stiprių vakarykščių BVP duomenų. Pagrindinių paslaugų infliacijos rodiklis padidėjo 0,28 proc., tai didžiausias mėnesio pokytis per pastaruosius tris mėnesius.

Prieštaringi signalai JAV darbo rinkoje

JAV darbo rinkos duomenys praėjusią savaitę atrodė nevienareikšmiškai. Našumas per ketvirtą 2023 m. ketvirtį išaugo daugiau nei tikėtasi. Tačiau rezultatas yra tai, kad darbo sąnaudos padidėjo daug mažiau nei tikėtasi – tik 0,5 proc. Tai rodo mažėjančios infliacijos tendenciją.

Tuo metu bedarbių skaičius išaugo daugiau nei tikėtasi iki 224 tūkst. Vėliau viską sujaukė JAV sukurtų darbo vietų padidėjimas, kuris viršijo visus ekonomistų skaičiavimus. Toks darbo vietų prieaugis mažina tikimybę, kad bazinės palūkanos galėtų būti mažinamos jau kovo mėnesį.

FED neskuba mažinti palūkanų

Federalinis rezervų bankas (FED) išlaikė stabilias palūkanų normas jau ketvirtą posėdį iš eilės ir parodė nusiteikimą jas sumažinti netolimoje ateityje. Tiesa, FED pirmininkas Jerome Powellas sužlugdė investuotojų viltis, kad palūkanų mažinimai prasidės kovo mėnesį.

JAV centrinio banko politiką formuojantis Federalinis atvirosios rinkos komitetas parodė, kad neskuba mažinti palūkanų normų praėjusį trečiadienį paskelbtame pareiškime pažymėdamas, jog „nemano, kad tikslinga sumažinti tikslinį palūkanų rėžį, kol neatsiras daugiau užtikrintumo, kad infliacija tvariai juda link 2 proc. lygio“.

Penktadienio (vasario 2 d.) rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį indeksas „Dow Jones“ pakilo 1,7 proc., „S&P 500“ laikotarpio prekybą baigė 2,2 proc. aukščiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ paaugo 1,75 proc.

Vėl stiprėjantis JAV doleris

Panašu, kad euro ralis išsikvėpė, o jį lydėję palankūs vėjai nuo gruodžio išsisklaidė. Per gruodį euras buvo sustiprėjęs 4 proc. JAV dol. atžvilgiu, nes tikėtasi FED palūkanų mažinimo kovo mėn. Tačiau dabar rinkoje bus laukiama aiškesnių ženklų, kad artėja neišvengiamas JAV centrinio banko palūkanų mažinimas. Dėl to euro ir JAV dol. kursas, kuris gruodį buvo palietęs 1,11 JAV dol. už vieną eurą ribą, artimiausioje ateityje gali nepasikartoti.

Euro kursas per pastarąsias savaites nukrito 0,87 proc. ir nusistovėjo ties 1,07 JAV dol. riba. Tuo metu svaro sterlingo kursas fiksavo 0,61 proc. kritimą prieš dolerį ir penktadienį buvo prekiaujamas 1,26 JAV dol. už vieną svarą kursu. Japonijos jena susilpnėjo 0,19 proc., jos kursas prekyboje siekė 148 jenos už JAV dol.

Pasibaigęs trumpo laikotarpio obligacijų ralis

Didesni nei prognozuota infliacijos rodikliai euro zonoje gali reikšti taktinio ralio, kuris neseniai buvo pastebėtas Vokietijos trumpalaikių obligacijų rinkoje, pabaigą. Tiek bendroji, tiek pagrindinė infliacija buvo didesnė nei tikėtasi, o tai sustiprins Europos centrinio banko (ECB) įsitikinimą dėl poreikio ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas.

Atsižvelgiant į 3,3 proc. pagrindinę infliaciją, ECB realioji palūkanų norma sudaro 70 bazinių punktų, o tai nėra toks ribojantis dydis kaip, pavyzdžiui, FED taikoma palūkanų norma. Šis faktas ir darbo užmokestis, viršijantis 5 proc. augimą, reiškia, kad ECB palūkanų mažinimo kampanija gali būti nukelta vėlesniam laikui nei šiuo metu tikisi rinka.

JAV iždo 2 metų obligacijų pajamingumas per paskutines dvi savaites nukrito 1 baziniu punktu ir sudarė 4,36 proc. 10 metų obligacijų pajamingumas per laikotarpį sumažėjo 8 baziniais punktais iki 4,03 proc. Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp dvejų ir 10 metų pajamingumo išlieka apversta, jos inversija siekia -33 bazinius punktus.

ECB palūkanų mažinti neskubės

Euro zona netikėtai išvengė pirmojo nuosmukio po pandemijos 2023 m. antroje pusėje, nes stipresnis augimas Italijoje ir Ispanijoje atsvėrė ekonomikos negalavimus Vokietijoje. Euro zonos BVP ketvirtąjį ketvirtį stagnavo, nors analitikai tikėjosi 0,1 proc. nuosmukio.

ECB trečią posėdį iš eilės atidėjo palūkanų normos mažinimus, kurių taip laukia rinkos dalyviai, ir laikėsi formuluotės, leidžiančios manyti, kad pirmas mažinimas dar gali būti toli. ECB pakartojo, kad tokio skolinimosi išlaidų lygio palaikymas pakankamai ilgai „svariai prisidės“ prie vartotojų kainų mažinimo.

Tuo metu Anglijos bankas atvėrė duris palūkanų normų mažinimui sumažindamas savo šių metų infliacijos perspektyvą ir atsisakydamas gairių, kad skolinimosi išlaidos gali vėl didėti. JK centrinio banko devynių narių Pinigų politikos komitetas susiskirstė į tris dalis dėl to, kaip elgtis toliau, o šešių narių dauguma nusprendė palikti nepakeistą 5,25 proc. pagrindinę palūkanų normą.

Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio (vasario 2 d.) prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 2,3 proc. aukščiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė beveik 1,4 proc. aukščiau, Jungtinės Karalystės FTSE 100 indeksas pakilo 2 proc., o Baltijos šalių „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė 0,2 proc. žemiau.

Kinijos bandymai paskatinti akcijų rinką – kol kas be rezultatų

Kinijos politikos formuotojai šį mėnesį ėmėsi kelių žingsnių, kad paskatintų šlubuojančią akcijų rinką, tačiau nesėkmingai. Pradinis iniciatyvų poveikis parodė du dalykus. Pirma, Kinijos centrinio banko pastangos švelninti pinigų politiką buvo iš esmės neveiksmingos. Antra, ir dar svarbiau, akcijų atsigavimas įvyks tik tada, kai vartotojai ir įmonės pajus didesnį pasitikėjimą savo finansų būkle.

Privalomųjų atsargų normos mažinimas ir vidutinės trukmės skolinimo galimybė per pastarąjį dešimtmetį Kinijos akcijoms turėjo nedidelį poveikį. Net Kinijos banko balanso išplėtimas pastaruoju metu mažai džiugino investuotojus į akcijas. Kinijos PMI (oficialus gamybos lygio rodiklis) sausį buvo mažesnis nei tikėtasi ir siekė 49,2, jis mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės. Paslaugų matuoklis nustebino ir pakilo iki 50,7.

Japonijos „Nikkei“ per dviejų savaičių laikotarpį nukrito 1,06 proc., o Kinijos „blue chips“ CSI 300 nukrito 1,2 proc., Honkongo „Hang Seng“ per laikotarpį paaugo 3,8 proc.

Saudo Arabija nusprendė nedidinti naftos gavybos

Po „Saudi Aramco“ pranešimo, kad ji nedidins gavybos pajėgumų, naftos kaina ūgtelėjo. Iš pradžių atrodė, kad tai gali turėti ilgalaikį teigiamą efektą kainoms, bet vėliau pasirodžiusios naujienos dėl Izraelio–Hamas karo pauzės nušlavė ankstesnį naftos kainos prieaugį.

„Saudi Aramco“ netikėtas sprendimas priimtas po to, kai didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja lapkritį pareiškė, kad ji sėkmingai vykdo plėtrą įgyvendindama kelių milijardų dolerių projektą, kurio tikslas – iki 2027 m. padidinti naftos gavybos pajėgumus iki 13 mln. barelių per dieną, nes paklausa Kinijoje ir Indijoje toliau auga.

Šiuo metu Saudo Arabija turi 12 mln. barelių per dieną naftos pajėgumų ir išgauna apie 9 mln. per dieną po to, kai apribojo gavybą kaip dalį OPEC+ pastangų atgaivinti pasaulinę naftos rinką ir užkirsti kelią gavybos pertekliui.

„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 2,8 proc. žemesniame lygyje ir siekė 77 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina sumažėjo 3,3 proc. iki 72 JAV dol. penktadienio sesijos metu. Aukso kaina paaugo 0,89 proc. iki 2 039 JAV dol. už unciją.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: