Manęs dar negraužia dvejonės, ar kam nors reikia to, ką aš rašau…

Šiomis dienomis mane pasiekė maloni žinia-paskirta 2018 metų Panevėžio miesto literatūros ir meno premija už pastaraisiais 2016-2017 metais parašytus kūrinius. O jų iš tikrųjų yra nemažai. Tuo galiu džiaugtis, kad vis dar esu kūrybingas. 2017 m. rudenį paminėjau gyvenimo 65-metį. Tikiuosi, kad premija paskirta ne už visus gyvenimo metus…

Gyvenu ir mokausi. Kaupiu patirtį ir ją dalinu tiems, kam to reikia. Dabar jau anūkams. Su žmona Birute padedame dukrai Laurai ir jos vyrui Vytauto auginti sūnus.

Turiu kūrybinių planų iki pat 70-mečio. Kol dar manęs neapleidžia atmintis ir protas, kol dar negriaužia dvejonės, ar kam nors reikia to, ką rašau…
Kūryba žmogų pakylėja, o politika jį patraukia arba pats žmogus pasitraukia iš jos. Žmogaus stiprybė yra kūryba, net mirtis jos baidosi, nes kūriniai išlieka ilgam.

Apie Juozą Brazauską trumpai ir svariai

Juozas Brazauskas (g.1952 Kėdainiuose), istorikas (VU,1976), mokytojas ekspertas (1993), nusipelnęs panevėžietis mokslo srityje (1998), Lietuvos Respublikos Seimo įsteigto G. Petkevičaitės- Bitės atminimo medalio “Tarnaukite Lietuvai”laureatas ( 2013).

Nuo 1976 m. pradėjau pedagoginę veiklą Anykščių rajono Svėdasų vidurinėje mokykloje, o ją baigiau 2015 m. rudenį Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijoje. Esu daugiau kaip 30 istorijos vadovėlių ir mokymo priemonių, knygų autorius ir sudarytojas. Nuo 2000 m. yra parengęs ir išleidęs J. E. Panevėžio vyskupo emerito Juozo Preikšo pamokslų ir sveikinimų knygą “Žodžiai” (2006), monografiją „Dailininkė Marcė Katiliūtė“ (2006), enciklopedinį leidinį jaunimui “Vaikams apie Lietuvos valdovus“ (2010), savo straipsnių rinkinius „Išlieka tai, kas užrašyta“ (2012), „Vietoj palikimo“(2016).

Už tai, ką pasiekiau, pirmiausia esu dėkingas žmonai Birutei, prisiėmusiai didžią šeimos naštą ir sudariusiai sąlygas kūrybingam gyvenimui. Viso ko pradžia – mokykliniai metai gimtuosiuose Kėdainiuose, lietuvių kalbos mokytojos Danutės Muzikevičienės pastebėjimas ir padrąsinimas kurti. Kūrybos polėkis išsiskleidė… užbaigus pedagoginę veiklą. Tik tada pasijutau laisvas kurti.

Naujausi istoriko Juozo Brazausko darbai:

2017 m. išleista istorinė apybraiža „Mažasis Lietuvos universitetas Panevėžyje“ (Meno kuopai atminti), (Amalkeros leidyba, Panevėžys, 112 psl.), biografinė apybraiža “Trumpas žydėjimas” (Kaunas, Žiemgala, 80 psl. apie dailininkę Marcę Katiliūtę), “Juozo Keliuočio drama” (Vilnius, Margi raštai, 96 psl.).

Šiomis dienomis išleista Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirta biografinių apybraižų, prisiminimų knyga (kartu su Garbės kraštotyrininke Irena Dambrauskaite- Rudzinskiene) apie primirštus Panevėžio Mergaičių gimnazijos mokytojus “Karta, iš kurios mokėmės”. Taip pagerbiama mokytojų karta, kurusių ir stiprinusių Lietuvos valstybę Nepriklausomybės, gyvenusi sovietinės ir vokiečių okupacijos metais. Knygos sutiktuvės balandžio 26 d.14 val. Vytauto Žemkalnio gimnazijoje. Esate laukiami senieji gimnazijos ir dabartiniai mokytojai.

Dar šiems metams rengiu biografinę apybaižą “Skaisčios širdies žmogus ( Julijonas Lindė – Dobilas), biografinių apybaižų knyga “Mano kelias” apie kunigą ir poetą Antaną Strazdą, rašytoją Joną Biliūną, poetą moderinistą Kazį Binkį, kunigą, filosofą, literatūros kritiką Aleksandrą Dambrauską- Adomą Jakštą.

Gyvenime vadovaujuos garbios istorikės tiesa: „Svarbu žmogui taip gyventi, kad kuo daugiau padaryti gera. Reika daug ir gerai dirbti bei sukurti tokias vertybes, kurios vainikuotų nueitą gyvenimo kelią.“ (Ona Girčytė- Maksimaitienė).

Juozas Brazauskas, istorikas, 2018 m. balandžio mėnuo