Matuojamas suaugusiųjų raštingumas: kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste?

Lietuvoje vyksta suaugusiųjų kompetencijų vertinimo tyrimas – PIAAC, kurio rezultatai iš dalies nulems Lietuvos švietimo sistemos įvaizdį pasaulyje bei padės parengti gaires suaugusiųjų švietimo politikai Lietuvoje. Tyrimo metu visoje šalyje gyvai bus apklausta arti 5000 Lietuvos gyventojų, kurie remiantis registrų centro duomenimis buvo atrinkti atsitiktiniu būdu.

Kokius raštingumo įgūdžius apima PIAAC tyrimas?

Šiuo metu Lietuvoje jau antrą kartą tarptautiniu mastu atliekamas suaugusiųjų kompetencijų vertinimas (PIAAC), kurį organizuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Šiame tarptautiniame tyrime 2022-2023 metais vienu metu dalyvauja apie 40 šalių iš viso pasaulio, o tyrimo metodika ir atlikimas stebimi tarptautiniu mastu. Tyrimui gyventojai buvo atrinkti atsitiktine tvarka pagal adresus, tad tik dalis gyventojų turi galimybę reprezentuoti Lietuvą vertinant šalies raštingumo lygį.

PIAAC tyrime vertinami tokie pagrindiniai suaugusiųjų gebėjimai, kaip pavyzdžiui, skaitymo gebėjimai: kaip žmonės supranta ir vertina įvairiuose rašytiniuose tekstuose pateiktą informaciją? Kaip žmonės geba naudoti, pritaikyti, interpretuoti ir perteikti matematinę informaciją kasdienėse situacijose? Dėmesys skiriamas ir problemų sprendimui: kaip žmonės geba įvairiuose informacijos šaltiniuose rasti, įvertinti ir naudoti skaitmeninę informaciją sprendžiant problemas, pavyzdžiui, atliekant paiešką bibliotekoje ar naršant sudėtingame tinklalapyje.

Lietuvoje vis dar gajus stereotipas, jog mokosi tik jaunuoliai

Šie esminiai raštingumo gebėjimai yra itin aktualūs dabartiniu informacinių technologijų laikmečiu, kai esame veikiami globalizacijos ir darbo rinkoje konkuruojame su kitomis valstybėmis, visuomenė sensta, o technologiniai pokyčiai kuria naujas darbo formas bei mokymosi galimybes. Tačiau viena iš problemų – gana žemas Lietuvos suaugusiųjų įsitraukimas į nuolatinį mokymąsi.

EBPO duomenimis į formalųjį arba neformalųjį ugdymą 2019 m. buvo įsitraukę mažiau nei 10% Lietuvos suaugusiųjų, o palyginimui Estijoje įsitraukę bent 20%. Maža to, beveik 70% Lietuvos suaugusiųjų baigę studijas net nesvarsto tolimesnių mokymosi galimybių.

Kuo Lietuva išsiskiria pasaulio kontekste?

Įvykdžius pirmąjį PIAAC tyrimą Lietuvoje 2015 m. pamatėme, kad ne visos pasaulinės tendencijos matomos ir pas mus.

Parodėme, kad vyrai nėra geresni matematikai nei moterys. Pasaulyje įprasta, kad vyrai demonstruoja geresnius matematinius įgūdžius nei moterys (bent jau 2015 m. duomenimis). Tačiau Lietuva yra viena iš dviejų valstybių (kartu su Slovakija), kurioje vyrų ir moterų matematinio raštingumo ir skaitymo gebėjimų pasiekimai beveik nesiskiria.

Dar vienas išryškėjęs skirtumas nuo pasaulio tendencijų – vidurinės mokyklos diplomas Lietuvoje reiškia mažiau nei daugelyje kitų pasaulio valstybių.  Lietuva yra šalis, kurios atstovai, įgiję vidurinį išsilavinimą, demonstruoja pačią mažiausią pažangą, palyginti su neįgijusiais vidurinio išsilavinimo, t. y. suaugę asmenys, kurie yra baigę vidurinę mokyklą ir kurie nėra baigę vidurinės mokyklos demonstruoja sąlyginai nedaug besiskiriančius skaitymo gebėjimų ir matematinio raštingumo rezultatus.

Ar matematikos egzaminas tikrai neįkandamas Lietuvos moksleiviams?

Kalbant apie mokyklas, kiekvienas metais matome antraštes ir pasipiktinimą socialiniuose tinkluose, kad matematikos egzaminas buvo per sudėtingas. Tačiau dar 2015 m. rezultatai rodė, kad šiuolaikinėje Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje matematikos pamokose iš tiesų galimai keliami žemesni reikalavimai, nei buvo anksčiau. Pasaulyje įprasta, kad su amžiumi matematinio raštingumo rezultatai mažėja, tačiau Lietuvoje jauniausios pagal amžių grupės (16–24 metų) atstovai, kurie dar nebaigė vidurinės mokyklos arba ją jau baigė, savo rezultatais demonstruoja lygiai tokius pačius matematinio raštingumo pasiekimus kaip ir vyriausia amžiaus grupė (55–56 metų).

Kur Lietuvoje gyvena raštingiausi žmonės?

Tradiciškai įsivaizduojame, kad raštingumo rezultatai turėtų koreliuoti su miesto dydžiu, tačiau taip nėra. Žinoma, Vilnius ir Kaunas išlieka Lietuvos verslo centru, todėl išlaiko ir aukščiausio raštingumo ir kvalifikuotų specialistų lygį, tačiau  su skaitymo raštingumo gebėjimais trečioje vietoje puikuojasi Alytus. Stebina tai, kad būtent Alytaus apskrityje gyvena aukščiausius skaitymo gebėjimus demonstruojantys gyventojai, kurie turi aukštąjį (magistro ar doktorantūros) išsilavinimą.

Pagal matematinio raštingumo lygį, deja, Alytus neišlaiko savo pozicijos, tačiau šios apskrities magistrantai ir doktorantai nusileidžia tik Vilniaus gyventojams. Tokie rezultatai stebina, nes Alytus neturi savo universiteto, tačiau vis tiek kuria pakankamas sąlygas studijuoti kitų miestų universitetuose.

Kuo šis tyrimas yra svarbus mūsų šalies ekonominei ir socialinei raidai?

Remiantis tyrimo duomenimis, šalys gali parengti suaugusiems gyventojams skirtas švietimo ir mokymo programas, padedančias įgyti trūkstamų gebėjimų. Surinkti duomenys bus lyginami su kitų šalių duomenimis, siekiant įvertinti ekonominę ir socialinę pažangą Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Kiekvieno balsas svarbus siekiant gauti kuo tikslesnius duomenis apie Lietuvos suaugusiųjų švietimo įgūdžius ir kompetencijas, tobulinti šios apklausos instrumentus“ , – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Šio tyrimo rezultatai sudarys reikšmingas prielaidas priimti teisingus ir savalaikius sprendimus suaugusiųjų švietimo srityje, kas turės didelę reikšmę ne tik švietimui, bet ir visai šalies socialinei – ekonominei raidai.

PIAAC tyrimą Lietuvoje vykdo Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, o tyrimo duomenis renka įmonė CIVITTA ir „Meetings Bridge“. Tyrimas Lietuvoje finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: