Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ nuotr.

Mažmeninėje prekyboje ir vėl reikės palaukti geresnių laikų

Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.

Šie metai turėjo tapti fizinės prekybos ir paslaugų renesansu. Po kelerius metus trukusių pandemijos apribojimų vartotojai buvo pasirengę pakankamai plačiai atverti savo pinigines. Tačiau karas Ukrainoje ir didelė infliacija gerokai prislopino galimybes išlaidauti. Panašu, kad geri mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriaus laikai vėl bent metams yra atidedami.

Mažmeninės prekybos sektorius 2022 m. pradėjo itin geromis nuotaikomis. Remiantis „Swedbank“ mokėjimų duomenimis, šalies gyventojai praėjusių metų pabaigoje išleido rekordinę sumą pinigų įvairioms prekėms ir paslaugoms įsigyti. Be to, itin šoktelėjo išleistos sumos elektronikos ir prabangos prekėms, ir tai rodė tvirtą vartotojų finansinę padėtį.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad mažmeninės prekybos šuolis nesibaigė praėjus žiemos šventėms – ji demonstravo apie 20 proc. siekusį augimą ir pirmaisiais šių metų mėnesiais. Tačiau situacija pasikeitė po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje, kai mažmeninės prekybos augimas ėmė lėtėti. Lūžis įvyko šių metų birželį, kai realus mažmeninės prekybos augimas, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tapo neigiamas.

Tai reiškia, kad šiuo metu šalies vartotojai įsigyja mažiau prekių ir paslaugų, nors joms ir išleidžia daugiau pinigų. Pagrindinė pasikeitusios tendencijos priežastis – daugiau kaip 20 proc. siekianti infliacija, kurios nebegali kompensuoti net ir iki šiol vyravęs spartus atlyginimų augimas. Ką tai reiškia šalies mažmeninės prekybos sektoriui?

Subjurę vartotojų lūkesčiai

Viena vertus, ši situacija primena 2021 m. pradžią, kai buvo viliamasi, kad prasidėjusi plataus masto vakcinacijos kampanija padės greitai pažaboti virusą. Tuo metu šviesą tunelio gale užtemdė vasarą pradėjusi plisti viruso atmaina delta, dėl kurios kai kurie pandemijos apribojimai turėjo išlikti, o fizinė prekyba ir paslaugų sektorius negalėjo visiškai atsistatyti.

Tiesa, tai tapo aukso amžiumi interneto prekybai. 2020 m. interneto prekybininkų pajamos Lietuvoje išaugo apie 80 proc., o 2021 m. augimas sudarė apie 50 proc., palyginti su ankstesniais metais. Įgyto augimo pagreičio užteko net šiems metams – per 2022 m. sausio-gegužės mėn. interneto prekyba Lietuvoje vis dar augo 22 proc. metiniu tempu. Tiems prekybininkams, kurie sugebėjo išnaudoti šią galimybę ir perkelti dalį savo veiklos į virtualią erdvę, interneto prekyba bent iš dalies padėjo kompensuoti fizinės prekybos praradimus.

Tačiau šį kartą interneto prekyba greičiausiai negalės pasiūlyti išsigelbėjimo, nes prekybos ir paslaugų sektorių veikia ne fiziniai apribojimai, o smarkiai išaugusios vartotojų kasdienės išlaidos ir prastėjančios jų nuotaikos. Žvelgiant vartotojo akimis į artimiausią pusmetį, teigiamų ženklų nėra itin daug – energetinių išteklių kainos išlieka didelės, artėjantis šildymo sezonas vėl gali gerokai patuštinti piniginę, maisto ir kitų būtinųjų išlaidų kainos kol kas linkusios augti.

Keli pozityvūs veiksniai

Nepaisant išvardintų nepalankių veiksnių, yra ir šviesesnė perspektyva. Prie 21 proc. lygio liepos mėnesį priartėjusi infliacija rodo pirmuosius išsikvėpimo ženklus – mėnesinis infliacijos augimas pradėjo lėtėti. Jei ši tendencija išliks ir per artimiausius kelis mėnesius, bus galima konstatuoti, kad kainų spaudimas vartotojams po truputį atlėgsta.

Antra, šalies gyventojų finansinė padėtis bendrai išlieka pakankamai gera. Bankų sąskaitose laikomų lėšų suma, kuri reikšmingai išaugo per pastaruosius dvejus metus ir dabar sudaro apie 20 mlrd. eurų, kol kas nemažėja. Tai rodo, kad gyventojai nepradėjo „deginti“ savo santaupų būtinosioms išlaidoms, ir pabrangusias prekes bei paslaugas jiems pavyksta kompensuoti iš einamųjų pajamų.

Trečias palankus veiksnys yra santykinai žemas nedarbo lygis, toliau didėjantys atlyginimai ir valstybės užtikrinamos išmokos pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo analizė rodo, kad nuo šių metų pradžios būtinųjų išlaidų krepšelis Lietuvoje pabrango apie 7-8 proc. ir atitiko ES šalių vidurkį. Tačiau įdomiau yra tai, kad šis pabrangimas tarp penktadalio mažiausias pajamas ir penktadalio didžiausias pajamas gaunančių gyventojų buvo labai panašus, kai daugelyje kitų šalių pabrangimą labiau pajuto skurdžiau gyvenantieji. Tai prisideda prie geresnio visų Lietuvos vartotojų finansinio atsparumo.

Ko tikėtis artimiausioje ateityje

Ateinantį pusmetį Lietuvos vartotojai bus nusiteikę atsargiai, racionaliau vertins savo išlaidas ir susilaikys nuo nebūtinų pirkinių, dalį pinigų greičiausiai stengsis atsidėti žiemos sezonui. Todėl praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje stebėta išlaidų banga artimiausią pusmetį nebesugrįš, o mažmeninės prekybos ir paslaugų atstovams dar vienus metus gali tekti pergyventi laukiant šviesesnio rytojaus.

Jei infliacija atslūgs, o energetinių išteklių ir maisto kainos stabilizuosis, artėjant didžiosioms metų šventėms vartotojų nuotaikos gali pasitaisyti, o mes vėl fiksuosime dar vieną ir internetinės, ir realios prekybos šuolį.

Tuo metu įžengus į kitus metus, daug kas priklausys nuo situacijos darbo rinkoje ir atlyginimų tendencijų. Jei nedarbo lygis smarkiai neišaugs, kitąmet bus padidintas minimalus mėnesio atlyginimas, neapmokestinamas pajamų dydis, kas pastebimai padidintų nemažos dalies gyventojų pajamas, tai taptų teigiamu impulsu vartojimui. Pasitvirtinus šiam scenarijui, pagal savo vartojimo išlaidas, atsižvelgus į perkamąją galią, turėtume aplenkti ES vidurkį. 2021 m. pabaigoje vartojimo išlaidos Lietuvoje sudarė 96 proc. ES vartojimo išlaidų vidurkio.

Žvelgiant į ilgalaikes tendencijas, daugiau dėmesio mažmenininkams reikėtų kreipti ir į tvarumo temą. Jau šiandien matome, kad augantis vartotojų sąmoningumas skatina riboti vartojimo apetitą, permąstyti savo pasirinkimus ir sprendimus, atsižvelgiant į jų poveikį klimato kaitai.

Dėmesys tvarumui ateityje tik didės – ir ne vien iš vartotojų pusės. Štai ES institucijos aktyviai svarsto dėl pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo (angl. CBAM). Jis numato taikyti mokestį daliai prekių, pagamintų ir importuojamų iš trečiųjų šalių, kuriose aplinkosauginiai standartai yra žemesni nei ES. Tai neabejotinai lemtų dalies produkcijos brangimą. Todėl mažmeninės prekybos sektorius jau šiandien turi atkreipti dėmesį į produkcijos ir prekybos sektoriaus tvarumą, ieškoti sprendimų, kurie leistų mažinti neigiamą pėdsaką gamtai.

Finansų sektorius, įskaitant „Swedbank“, yra pasirengęs padėti savo klientams susifokusuoti į strateginę tvarumo kryptį, siūlydamas finansavimo sprendimus ir patikimą partnerystę. Jau šiuo metu beveik 334 mln. eurų „Swedbank“ Lietuvoje suteiktų verslo paskolų patenka į žaliųjų obligacijų programą ir atitinka joje nustatytus tvarumo standartus.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: