Melioracijos specialistų kalvė Panevėžyje

Tarybiniu laikotarpiu Lietuvoje labai sparčiai buvo vykdomi melioracijos darbai, tačiau truko specialistų. Todėl 1950 m. balandžio 25 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 331 Panevėžyje įsteigtas Panevėžio hidromelioracijos technikumas, kuriame buvo ruošiami hidromelioracijos, kaimo hidroelektrinių statybos ir hidromelioracijos bei žemės ūkio mechanizacijos specialistai. Pirmuoju technikumo direktoriumi buvo paskirtas melioratorius St. Mikuta. Mokslai prasidėjo 4-osios vidurinės mokyklos patalpose, įsikūrusiose Jakšto prospekte. Į paskaitas susirinko 67 moksleiviai. Vėliau technikumas buvo perkeltas į pastatą, esantį Gegužės 9-osios (dabar Vasario 16-osios) g. Nr. 26.

Technikume mokslas tęsėsi 4 metus. Į studijas buvo priimami tiek vaikinai, tiek merginos nuo 14 iki 30 metų amžiaus, baigę septynmetes mokyklas. Norintieji mokytis technikume turėjo išlaikyti stojamuosius TSRS konstitucijos, matematikos bei lietuvių ir rusų kalbų egzaminus. Visiems įstojusiems buvo mokamos stipendijos. Technikumas bendrabučio neturėjo, todėl moksleiviai gyveno kartu su tėvais arba nuomavosi kambarius.

Pati pradžia buvo nelengva tiek moksleiviams, tiek dėstytojams. Mokslas vyko pamainomis keliose vietose išsidėsčiusiose patalpose, nepritaikytose studijoms. Pagrindinėse patalpose buvo įrengtos 3 klasės, 4 kabinetai, biblioteka, raštinė, dėstytojų bei moksleivių saviveiklai skirti kambariai. Nuomojamose patalpose, esančiose Lenino a. 30 – 4 klasės ir dėstytojų kambarys. Mokslams trūko būtiniausių mokymo priemonių ir inventoriaus. Nepaisant visų sunkumų, 1953 m. pavasarį Panevėžio hidromelioracijos technikumą baigė pirmoji abiturientų laida. Į darbus kibo 27 hidrotechnikai.

1951–1952 mokslo metais I ir II kurse bei atidarytame 2-jų metų skyriuje mokėsi 227 moksleiviai, dirbo 16 dėstytojų. Daugiau nei pusę pedagoginio kolektyvo – jauni specialistai, baigę Žemės ūkio akademiją. Be pagrindinių dalykų moksleiviai studijavo meteorologijos, hidrologijos, hidrometrijos, geologijos, žemdirbystės pagrindus. Bistrampolyje buvo įkurtas mokomasis ūkis.

1953 m. įsteigtas technikų-hidromelioratorių neakivaizdinis skyrius. Pirmaisiais metais šiame skyriuje mokėsi 50 neakivaizdininkų moksleivių, dirbančių melioracijos bei žemės ūkio įstaigose.

1958 m. Panevėžio hidromelioracijos technikumo bendruomenei buvo ypatingi – 600 moksleivių naujus mokslo metus sutiko naujuose erdviuose rūmuose, kuriuose šiandien veikia Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija. Mokslas jau vyko viena pamaina, buvo įrengti erdvūs mokymosi kabinetai, laboratorijos, netrūko mokymosi inventoriaus. Studentai galėjo naudotis biblioteka ir skaitykla, turėjo sporto ir aktų sales, didelį stadioną su bėgimo takeliais, tinklinio ir krepšinio aikštelėmis.

Per 15 technikumo veiklos metų buvo pastatyti du bendrabučiai. Vienas iš jų su valgykla. Atidarytas pedagoginis kabinetas. Tikslas – rūpintis dėstytojų pedagoginės ir metodinės kvalifikacijos kėlimu. 1964 m. pirmą kartą sudarytos dvi melioratorių ir mechanikų grupės, kuriose mokslas truko trumpiau. Abejose grupėse mokėsi 60 studentų. 1965 m. išleista pirmoji technikų mechanikų laida. Technikume dirbo 33 dėstytojai. Buvo įrengti 9 kabinetai ir 5 laboratorijos, 2 dirbtuvės. Prie visų kabinetų veikė 12 būrelių, kuriuose savo teorines ir praktines žinias gilino 122 mokiniai. Už miesto ribų technikumas turėjo savo 20 ha mokomąją aikštelę, kurioje mokiniai turėjo galimybę atlikti geodezijos, mechanizacijos, žemdirbystės praktikas. Dalis praktikų buvo atliekamos atitinkamos paskirties statybos objektuose, prie Nevėžio upės, Panevėžio hidrologinės stoties bazėje. Praktikų metu organizuojamos ekskursijos į statybų aikšteles, gamyklas, plytines, kolūkius, geležinkelio dirbtuves ir kt. Jų metu praktikantai susipažindavo su hidrotechniniais ir melioraciniais įrenginiais. Moksleiviai taip pat turėjo galimybes apsilankyti hidrotechnikos ir melioracijos mokslinio tyrimo institutuose.

1965 m. Panevėžio rajono „Nevėžio“ tarybinis ūkis ir Lietuvos žemdirbystės instituto Savitiškio bandymų stoties eksperimentinio ūkio Savitiškio skyriaus žemės su visu turtu perduoti Panevėžio hidromelioracijos technikumui. Jo bazėje organizuojamas mokomasis ūkis. Pagrindinė veiklos sritis – moksleivių praktika.

1975 m. spalio 1 d. Panevėžio hidromelioracijos technikumas ir Panevėžio hidromelioracijos technikumo mokomasis ūkis reorganizuoti į Panevėžio hidromelioracijos tarybinį ūkį-technikumą.

Tais pačiais metais pereita prie kabinetinės mokymo sistemos. Išaugo mašinų-traktorių parkas. Technikumas turėjo 5 mokomuosius automobilius, 5 traktorius, 3 ekskavatorius bei kitą darbams reikalingą techniką. Be pagrindinės specialybės moksleiviai galėjo įgyti betonuotojo, namų ūkio techniko, motociklininko, traktorininko, vairuotojo profesionalo, vairuotojo mėgėjo, trečios klasės traktorininko, dyzelinių ekskavatorių mašinisto kvalifikacijas. Baigę mokslus, galėjo dirbti melioracijos statybos, sausinimo sistemų valdybose, Vandens ūkio projektavimo instituto skyriuose.

Nuo 1990 m. birželio 29 d. Panevėžio hidromelioracijos technikumas prijungtas prie Panevėžio žemės ūkio mokyklos. Naujoji mokykla pavadinta Panevėžio žemės ūkio ir hidromelioracijos mokykla.