Mingailė Bartašiūtė (2 kl. )

„Ji dar tik antrokė. Mergaitė ne tik puiki skaitytoja, stebinanti perskaitytų knygų gausa bei gebėjimu pasirinkti sau įdomią ir prasmingą literatūrą, bet ir pati drąsiai kuria istorijas. Puikus žodynas, sklandūs sakiniai, mezgamas įdomus veiksmas – tai jau būdinga aštuonmetės kūrėjos sugalvotoms pasakoms“, – rašo Raimonda Budnikienė, bibliotekininkė, jaunųjų kūrėjų globėja.

Ežiuko Izidoriaus nuotykiai

Susipažinimas su ežiuku Izidoriumi

Palaukit, palaukit, o kas jis toks?  Ko jam čia reikia?  Kodėl jis atkeliavo į Lietuvą?  Tuojau aš jums viską papasakosiu. Izidorius yra nepaprastas ežiukas. Mat jis turi barškaliuką savo… kaip jūs manote, kur? Ogi – galvoje. Taip taip galvoje. Ežiukas yra nedidelis, bet labai protingas. Tai tiek. O dabar bėgu pažiurėti, kaip kitame skyriuje jis ieško draugų. Ir jūs norit? Na, tai lekiam!  

Ežiukas Izidorius ieško draugų

Vieną rytą ežiukas atsikėlė ir pagalvojo: „O kaip aš gyvensiu be draugų?“ Tada jis nusprendė eiti jų ieškoti. Eina eina ir galvoja: „O kas, jeigu aš tų draugų nesurasiu? Arba jie išvis nenorės su manimi draugauti?“ Tokių minčių kamuojamas, jis toliau žygiavo. Miške ežiukas sutiko seną apuoką, kuris buvo protingas ir mėgo bendrauti. Apuokas, žinoma, turėjo draugų. Jo draugai buvo šarka, kuri visas miško naujienas paskelbdavo, kiškis, kuris į kaimą lėkdavo iš ūkininko morkų pasiimti, lapė, kuriai tas pats ūkininkas miltų duodavo, voveraitė, kuri riešutus nuo lazdynų rankiodavo, žodžiu, apuokas turėjo begalę draugų. Ėmė jis ir paklausė Izidoriaus:

– Kur trauki mažyli? Koks tavo vardas?

Ežiukas atsakė:

– Mano vardas Izidorius, o keliauju aš draugų ieškoti.

Apuokas sako jam:

– O gal nori draugauti su manimi?

– Gerai, – atsakė ežiukas ir pagalvojęs pridūrė: – Tačiau, jeigu aš turėsiu tik vieną draugą, tai bus nei šis, nei tas.

Tada apuokas tarė:

– O aš tave supažindinsiu su savo draugais, nes aš jų turiu begalę, ir bus šaunu!

Taigi ežiukas susipažino su jau minėtaisiais apuoko draugais. Eina Izidorius patenkintas namo ir užsuka į kaimą. Ten ežiukas susitinka ūkininką. Ūkininkas ir sako:

– Gal norėtum obuolių, mažasis ežiuk?

Ežiukas norėtų, o tuo tarpu, kol ūkininkas skina obuolius, susidraugauja su ūkininko avyte Rožyte. Pakeliui namo Izidorius dar susipažįsta su nykštuku Tuku. Pagaliau parėjęs, atsigula į lovytę ir galvoja: „Ak, kiek daug nuostabių draugų šiandien susiradau!“

Taip begalvodamas jis užmigo.