Ministrės padėka panevėžiečiui Rimvydui Grybui

Gegužės 5 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius vidaus tarnybos generolas Saulius Greičius grupei valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų perdavė vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės padėkas.

Už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą Ugniagesių globėjo šv. Florijono dienos proga ministrė padėkas pareiškė Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkui vidaus tarnybos pulkininkui Kęstučiui Agintui, Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus viršininkui vidaus tarnybos majorui Leonidui Laškovui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Civilinės saugos planavimo ir koordinavimo skyriaus viršininkei vidaus tarnybos majorei Tatjanai Milkamanovič, departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkui vidaus tarnybos majorui Aurimui Gudžiauskui, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkui vidaus tarnybos pulkininkui Vidui Barauskui, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-osios komandos viršininkui vidaus tarnybos pulkininkui Nerijui Statkui, Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komandos pamainos vadui vidaus tarnybos vyresniajam leitenantui Rimvydui Grybui, Kauno PGV Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadui vidaus tarnybos leitenantui Mindaugui Matukynui, departamento Materialinių išteklių ir logistikos grupės patarėjui Valdui Visockui ir departamento Planavimo ir projektų valdymo skyriaus vyriausiajai specialistei Kristinai Rudinskienei.

Tarp apdovanotųjų – ir Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 1-osios komandos 3-iosios pamainos vadas Mindaugas Matukynas, priešgaisrinėje apsaugoje dirbantis 33-ejus metus. Pasak jo, įsimintinų akimirkų ugniagesių darbe  netrūksta. Prieš septynerius metus tarp Virbalių ir Kybartų iš šilumvežio, gabenusio 60 vagonų su dyzelinu ir benzinu, ištekėjus 2 tonoms kuro, M. Matukynas kartu  su skyrininku Vaidu Kazlausku ryžosi eiti užsukti atsuktų sklendžių, kai net geležinkelininkai nesiryžo artintis, nors ir žinojo, kur jos yra.

„Supratome,  kad rizikuojame, kad gali įvykti sprogimas, bet kažkas turėjo to imtis.  Tuo metu galvojau apie šeimą – dukrą ir du sūnus, kurie tada dar buvo paaugliai“, – prisimena jis.  Už šią gelbėjimo operaciją M. Matukynas buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos garbės ženklu už nuopelnus geležinkeliams. Jo teigimu, už kiekvieno apdovanojimo,  padėkos ar ženklo – vis kita gaisro ar gelbėjimo darbų istorija. Teko gesinti ir pesticidų sandėlį, traukti žuvusius kelių avarijose.  Nors ir būna ramesnių budėjimų, bet ta ramybė, anot M. Matukyno, gan apgaulinga, nes bet kada gali įvykti tai, ko net įsivaizduoti neįmanoma.

Jei reikėtų, gyvenime ir darsyk rinktųsi tą patį darbą. Beje, siūlęs ir sūnums tapti ugniagesiais gelbėtojais, bet jie pasirinko kitas specialybes. Net ir prabėgus daugiau kaip trims darbo dešimtmečiams, M. Matukynas nesigaili, kad kadaise veterinarijos specialybę jis iškeitė į  ugniagesybą.  „Esu dėkingas likimui, kad  galiu padėti žmonėms, kai jiems to labiausiai reikia“, – teigia jis.