Mirė partizanas Jonas Čeponis

Gruodžio 25 d. mirė Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiaus kavalierius, Laisvės premijos laureatas, Laisvės kovų dalyvis, Tauro apygardos partizanas Jonas Čeponis-Vaidevutis.

Jonas Čeponis gimė 1925 m. gegužės 6 d. Pagojaus km., Pasvalio valsč. Besimokydamas Pasvalio gimnazijoje priklausė Lietuvos šaulių sąjungai ir ateitininkų  organizacijai. 1943 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją ir į antinacinę pogrindžio organizaciją Lietuvos laisvės armija. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai ir suėmus keletą Lietuvos laisvės armijos narių, pasitraukė iš seminarijos ir perėjo į nelegalią padėtį.

1947 m. – Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanas, slapyvardžiu Vaidila, 1948 – Tauro apygardos 25 osios kuopos partizanas, slapyvardžiu Vaidevutis. 1948 m. per susišaudymą Kaune sunkiai sužeistas ir suimtas.

Nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas įvairiuose Rusijos lageriuose, buvo aktyvus Norilsko-Kajerkano lagerio sukilimo dalyvis.

1967 m. grįžo į Lietuvą.

1987 m. rugpjūčio 23 d. dalyvavo Molotovo–Ribbentropo paktui skirtame mitinge Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo. 1988 m. – vienas iš “Tremtinio” klubo įkūrėjų, Lietuvos Sąjūdžio narys.

Nuo 1992 m. atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ilgametis vadovas. Nuo 1993 Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas.

Paminklų žuvusiems bendražygiams ir sovietų genocido aukoms iniciatorius ir įgyvendintojas. 1998 m. J.Čeponiui suteiktas Kario savanorio statusas. 2012 m. suteiktas Panevėžio rajono Garbės piliečio vardas.

Apdovanotas Tauro apygardos vado padėkos raštu (1947), Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi (1991), Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998), Nepriklausomybės medaliu (2000), Savanorių medaliu (2001), Šaulių sąjungos medaliu (2001), Latvijos Aisargių žvaigžde (2010), Latvijos kariuomenės Vado medaliu (2011), Laisvės premija (2018).

Su Jonu Čeponiu galima atsisveikinti penktadienį nuo 15 val. Panevėžio
laidojimo namuose (Geležinkelio g. 20 ), šeštadienį 12 val. Šv. Mišios
Šv. Trejybės bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 12), karstas išnešamas
šeštadienį 13 val.

Šv. Mišias aukos ir laidos vyskupas Jonas Kauneckas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras