Moterys novatorės sveikatos srityje – griauna stereotipus ir kuria perspektyvius startuolius

Tarptautinė moterų diena – puiki proga pasidžiaugti moterų novatorių pasiekimais, tuo pačiu atkreipiant dėmesį į ryškų lyčių atotrūkį mokslo srityse. Remiantis UNESCO ataskaita, tik 33 proc. tyrėjų yra moterys. Organizacija „EIT Health“ siekia suteikti moterims daugiau galimybių ir skatina lyčių įvairovę sveikatos apsaugos inovacijų sektoriuje.

Lyčių nelygybė mokslo srityje vis dar egzistuoja

Pastaraisiais metais, lyčių nelygybės klausimams sulaukiant vis daugiau dėmesio, pasaulyje vyksta akivaizdūs pokyčiai, kuriais siekiama lyčių pusiausvyros. Nors vis daugiau merginų visame pasaulyje gali įgyti norimą išsilavinimą, tam, kad lyčių atotrūkis išnyktų, prireiks laiko – kaip rodo Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNCESCO ataskaita, tik 33 proc. mokslo tyrėjų yra moterys.

Lyčių stereotipai, nėštumas ir motinystė – svarbūs veiksniai, lemiantys karjeros atsisakymą inovacijų srityje ar sveikatos apsaugos sektoriuje. Liūdną realybę atskleidžia ir tai, kad 70 proc. sveikatos ir socialinės rūpybos darbuotojų yra moterys, gaunančios 11 proc. mažesnį atlyginimą nei vyrai. Tokia tendencija gali keistis organizuojant programas, skatinančias lyčių lygybę, tolygias karjeros galimybes ir moterų įsitraukimą.

„Nors pasaulyje – nemažai puikių moterų novatorių pavyzdžių, visuma vis dar niūri. Nors kai kuriems gali kilti abejonių dėl moterų įgalinimo veiksmų reikalingumo, lyčių nelygybė mokslo srityje vis dar egzistuoja. Dirbdami inovacijų centre matome, kad moterys vis dar nepakankamai atstovaujamos. Net pažvelgę į sveikatos apsaugos startuolius, pamatysime, kad vos keli procentai kandidatų, siekiančių išbandyti save „EIT Health“ programose, yra moterys“, – teigia „EIT Health InnoStars“ regioninės inovacijų programos (RIS) vadovė Monika Toth.

Monika Toth priduria, kad inovacijoms lyčių skirtumai negalioja: „Ties kiekvienu sprendimu, pradedant naujovių diegimu vėžio diagnostikos srityje, baigiant pacientų gydymo sąlygų gerinimu, dirba įvairių lyčių komandos. Norėčiau tik dar labiau padrąsinti moteris išbandyti save, skelbti savo idėjas, kurios padėtų žmonėms gyventi ilgiau ir sveikiau.“

2021 m. „EIT Health“ organizuoja moterų verslumo stovyklą, kurios tikslas – padėti moterų vadovaujamiems (arba dalinai vadovaujamiems) startuoliams užmegzti kontaktus su mentorių ir investuotojų tinklu. Septynių savaičių programos metu vyks intensyvūs mokymai, jų metu bus sudaroma galimybė megzti pažintis, Golvėjuje, Koimbroje, Barselonoje ir Londone vyks mentorystės ir partnerių paieškos sesijos. Organizatoriai ieško startuolių, kuriems vadovauja arba kuriuos įkūrė moterys, taip pat įmonių, kuriose moterys užima aukšto lygio vadovo pozicijas. Paraiškas galima teikti iki kovo 16 d.

Lietuvos sveikatos novatorės žavi ryžtu

„Turime stengtis, kad moterys liktų sveikatos priežiūros naujovių srityje ir siektų joje karjeros, turėtų planų. Moterų įgalinimo iniciatyvos – labai reikalingos, nes veda į viešas ir platesnes diskusijas šiais klausimais. Labai svarbu griauti stereotipus, pripažinti moterų indėlį į mokslą ir kviesti moteris lyderes, kad jos paverstų savo idėjas reikšmingais projektais“, – sako Irina Semeško, „EIT Health“ regioninėje inovacijų programoje dalyvaujančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto projektų koordinatorė.

Šiuos žodžius patvirtina ir lietuviško startuolio „CasZyme“, kuriame dirbama su DNR redagavimo technologija, vadovė ir viena įkūrėjų Monika Paulė. Jau anksčiau interviu Monika Paulė yra sakiusi, kad biotechnologijų pramonėje vadovaujanti moteris vis dar retenybė: „Aš pati visuomet turėjau daug daugiau dirbti, kad pasiekčiau savo tikslus. Teko įveikti kultūrinius ir lyčių barjerus. Todėl vienas mano tikslų – paskatinti moteris pradėti kurti biotechnologijų pramonę, plėtoti savo idėjas, steigti įmones ir kartu pertvarkyti šią pramonę, kad ji būtų paranki abiems lytims.“

Lietuvoje atsiranda vis daugiau sveikatos inovacijų startuolių, kuriuose dirba ar kurių įkūrėjos yra moterys – dirbančios dėl sveikatos technologijų ateities, jos žavi iniciatyvumu ir ryžtu siekti tikslų. Įkvepiantis pavyzdys – Neringa Šeperienė, medžiagų inžinerijos mokslų daktarė, startuolio „BrachyDOSE“ steigėja ir vykdančioji direktorė (CEO). „BrachyDOSE“ – vėžio gydymo kokybės užtikrinimo sistema, skirta radioterapijos procedūroms, kurių metu gydomas prostatos, gimdos kaklelio, plaučių, krūties vėžys.

Dar vienas moters novatorės sveikatos apsaugos sferoje pavyzdys – psichologinių konsultacijų internetu platforma „Terappio“ ir jos steigėja Inga Truskauskaitė-Kunevičienė, Vilniaus universiteto tyrėja ir Psichologinės pagalbos internetu asociacijos prezidentė. Savo darbu nuosekliai prisidėdamos prie sveikesnės ir laimingesnės visuomenės, jos sparčiai griauna stereotipus ir prisideda prie lyčių lygybės sveikatos apsaugos inovacijų sektoriuje.