Nauja vertinga švietimo istoriją liudijanti knyga

Šiomis dienomis pasirodė vertinga švietimo istoriją liudijant knyga “Kelias nuo Mokytojų seminarijos iki Panevėžio kolegijos”, skiriama Panevėžio mokytojų seminarijos I laidos ( 1925 m. ) 90-mečiui ir artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Sudarytojos: Lionė Lapinskienė, Rimanta Pagirienė ir Vilija Raubienė. Knygą spaudai parengė ir redagavo Lionė Lapinskienė, Viešosios įstaigos Komunikacijos centras “Kalba. Knyga. Kūryba” direktorė. Tai ne pirmasis šios įstaigos vadovės parengtas leidinys.

Knyga gimė kaip Panevėžio kolegijos 2015 m. gegužės mėn.vykdyto projekto “Panevėžio mokytojų seminarijos veiklos atspindžiai miesto kultūroje” sudėtinė dalis. Projektą iniciajavo Panevėžio kolegijos biblioteka ( projekto vadovė, bibliotekos vedėja Viilija Raubienė) bendadarbiaudama su Socialinių mokslų katedra. Rinkti ir apie savo praeitį sisteminti duomenis nuspręsta ir dėl to, kad pedagogus rengianti Panevėžio kolegija mieste yra vienintelė švietimo įstaiga, kuri tęsia anų laikų Mokytojų seminarijos tradicijas.

Gausiai iliustruotą knygą vertingais naujais duomenimis praturtino doc, dr. Aldono Pupkio specialiai parengtas straipsnis apie buvusį Panevėžio mokytojų seminarijos direktorių Juozą Balčikonį. Šiuo leidiniu Panevėžio kolegija, įkurta 2002 m. rugpjūčio 30 d., įsikūrusi senuose Mokytojų seminarijos pastatuose, atsiremia į praeitį kaip dvasinį praeities paveldą. Sena išmintis sako, kad be praeities nėra dabarties ir žvilgsnio į ateitį.

Knyga neturėjo tikslo ir galimybių aprašyti visų seminarijos tarpukario laidų alsolventų ir pedagogų veiklos. Kiek daugiau dėmesio skiriama tik pirmajai pilnai Mokytiojų seminarijos laidai, kuri į gyvenimą išėjo 1925 metais ir ištikimai tarnavo Nepriklausomai Lietuvai, jos pedagogų bendruomenei. Vertinga yra ir tai, kad knygoje vėl iš naujo prisimenamas nuo 1944 m. Panevėžyje atkurtos Mokytojų seminarijos ir vėlesnių laikų Panevėžyje tęsusios pedagogų rengimo tradicijos.Todėl yra toks simboliškas knygos pavadinimas: “ Kelias nuo Mokytojų seminarijos iki Panevėžio kolegijos”.

Tai kolektyvinis įvairių autorių kruopštus darbas. Vis dėlto norėčiai išskirti kelis autorius ir jų gerai argumentuotus straipsnius. Jau minėtas doc, dr. Aldono Pupkio darbas “Juozas Balčikonis Panevėžio mokytojų seminarijoje”. Išliekamą vertę taip pat turi lituanistės, mokytojos ekspertės, doktorantės Lionės Lapinskienės darbas “Humanitarinė mintis Panevėžio mokytojų seminarijoje 1872-1915 ir 1919-1936 metais. Kitų autorių straipsniuose atrandame naujų, niekur iki šiol neskelbtų duomenų ar mažiau žinomų faktų. Norėjosi, kad kai kurie jų būtų ir su išnašomis.

Kadango knygoje dėmesio centre yra pirmoji Mokytojų seminarijos 1925 m. laida, tai jos mokytojams ir auklėtiniams skirtas deramas dėmesys. Vertinga, kad knygoje liko neužmirštas tragiškų įvykių paliestas Mokytojų seminarijos auklėtinių gyvenimas. Daug vertingų duomenų randame vartydami Panevėžio valstybinio pedagoginio instituto, atkelto iš Klaipėdos 1939 m., puslapius. Pedagoginis institutas buvo įsikūręs tuometinės pradžios mokyklos nr. 3 Ukmergės gatvėje, dabartinės Panevėžio pradinės mokyklos pastate. Šį institutą 1939 m. baigė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Vyriausiasis ginkluotojų pajėgų vadas, generolas Adolfas Ramanauskas- Vanagas.Jo atminimui prie dabartinio pastato pritvirtinta atminimo lenta, atidengta 2008 m. kovo 14 d.

Pakankamai dėmesio skirta Mokytojų seminarijos veiklai naujomis istorinėmis sąlygomis ir dabartinei Panevėžio kolegijos veiklai atspindėti. Kiek netikėtas faktų, įvykių įamžinimas nuotraukose, vinjetėse apie kitas laidas. Prašosi leidimo nauja knyga apie likusias laidas. Kiek tai gali būti realu, parodys greitai bėgantis laikas, išlikę tų laikų amžininkai, jų užfiksuoti prisiminimai. Laukia kruopštus naujas darbas?

Negaliu išreikšti nuostabos dėl dėl iliustracinės medžiagos panaudojimo knygoje. Retai pasitaiko, kad taip preciziškai, kruopščiai būtų aprašytos nuotraukos. Jos pateiktos ir prie straipsnių autorių. Už tai reikia padėkoti knygos redaktorei Lionei Lapinskienei, knygos konsultantėms iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Lietuvių kalbos instituto, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės- Bitės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus darbuotojoms.

Knygą finansiškai rėmė: Panevėžio kolegija, Panevėžio miesto savivaldybė, Lietuvių kalbos draugija, 1926 m. Panevėžio mokytojų seminarijos auklėtinio Juozo Tamošiūno vaikaičiai: Lietuvos Respublikos Seimo narė Rasa, Urbonaitė- Juknevičienė, Gintaras ir Gediminas Urbonai, Danutė Krikščiūnienė, Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė, Panevėžio politikių klubo “Veiklos moterys” prezidentė.Vertingų pastabų knygos rengėjams teikė knygos recenzentai : Birutė Goberienė, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė kalbos tvarkytoja, Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkė, Ričardas Kliminskas, dr., Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotojas studijoms.

Ši kruoščiai parengta knyga turėtų būti parankinė knyga visų tų, kurie domisi Panevėžio miesto švietimo praeitimi.