Nauji įstatymai neturi tapti žmogui finansine našta

Finansų ministerija pateikė derinti su institucijomis ir visuomene Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais gyventojai skatinami aktyviau naudotis finansinėmis paslaugomis, mažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais ir daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis, tuo pat metu siekiama mažinti bankų įkainius už paslaugas. Siūlomi pakeitimai palies praktiškai visus gyventojus, nes retas kuris nesinaudoja elektroninės bankininkystės ar mokėjimo priemonėmis. Savo nuomonę paprašėme išdėstyti LR Seimo narį, Biudžeto ir finansų komiteto Pirmininką Petrą Narkevičių.

Atėjus jums dirbti į šį svarbų postą, regis, greičiau pajudėjo labai svarbūs įstatymų projektai. Ar tai sutapimas?

Manęs, kaip Seimo nario, piliečio, netenkina dabartinis svarbių įstatymų projektų pristatymas visuomenei bei teikimas Seimui. Birželio 3 d. apie tai kalbėjome susitikime su LR Finansų ministerijos vadovais. Vėliau su Lietuvos Banko vadovais bei Lietuvos bankų asociacijos vadovu S.Kropu. Sutarėme, jog reikia daugiau viešumo: svarbūs įstatymų projektai, prieš pateikiant Seimui, būtų pristatomi visuomenei. Manau, kad mano pozicija buvo išgirsta, ir Finansų ministerijos tinklapyje pasirodė svarbiausių įstatymų projektų detalizavimas.

Kokia šių  Mokėjimų įstatymo pakeitimų esmė?

Šiais pakeitimais į nacionalinę teisę perkeliamos pernai liepos mėn. priimtos Europos Sąjungos Mokėjimo sąskaitų direktyvos nuostatos, taip pat įgyvendinamas ES Reglamentas dėl tarpbankinio mokesčio, kurios dydžiai bus privalomi taikyti nuo š.m. gruodžio 9 d. ir dabar Lietuvoje galiojančius atpigins apie 5 kartus.

Žmonių pagrindinis argumentas prieš ribojimus grynųjų pinigų operacijas – ribojimai naudingi bankams, nes, klientams aktyviau vykdant negrynųjų pinigų operacijas, bankai gaus daugiau pajamų iš komisinių. Ar tai tiesa?

ES Mokėjimo sąskaitų direktyva priimta 2014 m. liepą, ją visa apimtimi į nacionalinę teisę privalu perkelti iki 2016 metų rugsėjo vidurio, tačiau dėl direktyvos svarbos ir teigiamo poveikio Lietuvos gyventojams, siekiama ją perkelti dar šiemet. Direktyva numato, kad pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos turėtų būti nemokamos arba taikomi pagrįsti įkainiai. Atitinkamais Mokėjimų įstatymo pakeitimais numatyta paslaugą nemokamai teikti socialiai jautriausių grupių gyventojams, o kitiems asmenims bus pasiūlyta pagrįsta paslaugų krepšelio kaina.

Ar galima teigti, kad ateityje svarbių įstatymų projektai negulės stalčiuose, o bus skubiau pristatomi visuomenei ir teikiami Seimui?

Taip. Ir toliau dėsiu pastangas, kad situacija gerėtų. Šis pavyzdys rodo, jog įmanomas glaudesnis įvairių įstaigų bei žinybų bendradarbiavimas. Tokio bendro darbo rezultatas – išsamesni, tikslesni bei efektyvesni įstatymai, o tai reiškia – valstybės ir mūsų visų gerovė.