Nors šalies gyventojų įpročiai pasikeitė, erdvės taupymui vis dar yra

Gyventojų taupymo įpročių tyrimas rodo, kad šalies gyventojai jau išmoko pagrindines taupymo pamokas. 2 iš 3 gyventojų teigia taupantys elektrą, atidžiai skaičiuoja planuodami maisto ar didesnių pirkinių įsigijimą. Infliacija ir poreikis taupyti labiausiai paveikė jauniausią ir vyriausią visuomenės dalis, tačiau jaunimas besibaigiant šildymo sezonui dėl ateities nusiteikęs optimistiškai. Tokias tendencijas atskleidžia IKEA užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktos reprezentatyvios apklausos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tuo tarpu ekspertai pastebi, kad erdvės ištekliams taupyti dar yra.

Pasibaigus nerimo žiemai, apklausa atskleidžia, kad 16 procentų šalies gyventojų vis dar nežino, kaip taupyti – tokių respondentų daugiausia tarp jauniausių (27%) ir vyriausių (25%). Nors 18-24 m. amžiaus apklaustųjų grupė yra labiausiai motyvuota keisti įpročius, tačiau kartu jie pripažįsta esantys pavargę nuo taupymo (41%). Gyventojų paklausus, kam labiausiai taupo, išsiskiria jaunoji karta, kuri labiausiai taupo maistui ir tai daro net daugiau negu vyresnio amžiaus apklaustieji (55-74 m.).

Labiausiai taupo elektros energiją

Apklausos duomenimis, pusė šalies gyventojų taupo elekrą. Anot „Vilnius Tech“ universiteto profesorės dr. Sonatos Tolvaišienės, taupymo tikslais atsisakyti susiformavusių įpročių ir išsiversti be technologijų sudėtinga, todėl svarbu kreipti dėmesį ne tik į taupymą.

„Tam, kad jaustumėmės komfortiškai taupydami, galime elektros energiją naudoti efektyviau. Per daug nuvertinamas toks paprastas dalykas kaip įrenginių priežiūra. Pavyzdžiui, vos 1 mm storio kalkių sluoksnis virdulyje elektros suvartojimą gali padidinti nuo 5 iki 10 proc., nes prietaisui reikia perduoti energiją per papildomą kalkių sluoksnį. Reguliariai prižiūrėkite tiek elektrinius virdulius, kavos aparatus, tiek lygintuvus ar skalbimo mašinas, taip pat valykite ir įvairius filtrus, pavyzdžiui, gartraukio, plaukų džiovintuvo, indaplovės, kondicionieriaus ir kitų. Sąnaudas padeda sumažinti ir skalbyklės vandens temperatūros sumažinimas nuo 40 °C iki 30 °C ar, pvz., gaminant orkaitės neatidarinėjimas padeda taupyti elektrą“, – pataria S. Tolvaišienė.

Neišnaudoja galimybės gyventi šilčiau ir ekonomiškiau

Trečdalis gyventojų tyrime atskleidžia, kad norėdami sušildyti namus, po naudojimosi palieka pravirą orkaitę. Paprastai gyventojai šilumą taupo ir trumpindami patalpų vėdinimo laiką (27 proc.), tačiau ekspertai primena, kad būtina tinkamai vėdinti patalpas. Šilumos cirkuliacijos namuose užtikrinimui specialistai siūlo atkreipti dėmesį į užuolaidas.

„Pasibaigus šildymo sezonui, namuose gali būti vėsoka. Tokiais atvejais švarūs radiatoriai ar naktį pakeltos, radiatorių nedengiančios užuolaidos padės pajusti daugiau komforto laiką leidžiant namuose. Šilumos cirkuliaciją užtikrins užuolaidos – neleis šilumai „išeiti“ ar patekti šalčiui. Be to, jos puikiai papildys jūsų interjerą ir suteiks kambariui jaukumo. Eksperimentuokite ir dėliokite skirtingus sluoksnius, maišykite lengvesnes užuolaidas su storesnėmis, ir pastebėsite skirtumą“, – patarimais dalinasi IKEA interjero dizaino skyriaus vadovė.

Maži įpročiai kuria pastebimus pokyčius

Apklausa patvirtina, kad moterys namams dažnai skiria daugiau laiko: apie įvairius taupymo būdus galvoja dešimtadaliu daugiau moterų nei vyrų. Siekdami taupyti, 11 proc. žmonių maudosi vėsesniame duše, toks pats skaičius apklaustųjų krauna mobiliuosius telefonus ir kitus nešiojamus prietaisus ne namuose, dar 16 proc. nurodo, kad taupo vandenį tualete.

Nors gyventojai atranda vis daugiau būdų, kaip būti taupesniais, E. Nemanė primena mažų pokyčių galią. „Pasirinkus vandens maišytuvus su įmontuotais aeratoriais galime to nejusdami taupyti vandenį, mat aeratorius, reguliuodamas slėgį, mažina vandens srovę. Dar vienas puikus būdas taupyti vandenį – pakartotinai jį panaudoti. Pavyzdžiui, nuplovus daržoves, vandenį panaudoti kambarinių augalų laistymui. Lygiai taip pat didelę dalį vandens sutaupysite, jei indus plausite mirkydami juos, bet ne po tekančiu vandeniu ar tualeto bakelį įrengę su dviejų mygtukų sistema, leidžiančia pasirinkti naudojamo vandens kiekį“, – pasakoja interjero specialistė.

Pasak E. Nemanės, vienas paprastesnių, daug investicijų nereikalaujančių pavyzdžių – ir nuotolinio valdymo namų įtaisai. Jie leidžia greitai ir patogiai išjungti ne tik apšvietimą, bet ir nuo elektros tinklo atriboti tuo metu nenaudojamą techniką.

„Iš apklausos matome, kad norėdami taupyti, gyventojai labiau linkę ne keisti įpročius, bet atsisakyti pirkinių, pramogų, kelionių. Nors ir norėtume, kad namai mums padėtų taupyti, tačiau vis dar dažnai nematome savo namų kaip taupymo šaltinio. Kartais užtenka paprastų pokyčių, kad būtų galima sutaupyti gaunant mažesnes sąskaitas už paslaugas. Nepakankamai įvertinami ir įvairūs išmanūs sprendimai, kurie gelbsti, kai įpročius keisti sunku – Lietuvoje tokius naudoja vos 1 iš 4 gyventojų. Tokie sprendimai nėra populiarūs ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, tad erdvės tobulėti dar turime ne tik mes, bet ir kaimynai“, – sako IKEA interjero dizainerė.

Apklausą internete IKEA užsakymu atliko bendrovė „Norstat”. 2023 m. sausio-vasario mėnesiais vykusioje apklausoje dalyvavo po 1000 gyventojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.