Odos dehidratacija vasarą – kaip to išvengti?

Vasara yra neatsiejama nuo saulės, kaitros, vėjo ir kondicionierių, tačiau jie visi kenkia odai. Pastarajai išsausėjus, ji tampa puikia terpe daugintis įvairiems mikroorganizmams, sukeliantiems ligas. Dėl to oda reikia rūpintis – patarimus nuo A iki Z duoda kosmetologė Deimantė Brasaitė.

Be vasarai įprastų atributų – sauso oro, vėjo, saulės, patalpose veikiančių kondicionierių – neigiamos įtakos odai turi ir stresas, prasta mityba, organizmo nusilpimas bei naudojamos netinkamos priemonės. „Kaip kad prieš kiekvieną naują sezoną mes pakeičiame rūbų garderobą, taip vasaros sezonui atitinkamai turime pakeisti ir naudojamų priemonių krepšelį“, – pasakoja D. Brasaitė.

Atstatyti drėgmę odoje yra būtina, kadangi jos dehidratacija gali pasireikšti keliais aspektais. Pirma, žmogus ima justi nemalonų nuolatinį odos tempimą bei šerpetojimą, o, antra, odoje atsiradus mikro įtrūkimams, pasižymintiems tobula terpe veistis įvairiems mikroorganizmams, gali „užgimti“ įvairios odos ligos. Tada, kaip pasakoja specialistė, atsiranda dar sunkesnės odos problemos, kurių gydymas kartais gali užsitęsti ir mėnesius.

Išsausėjusios odos drėkinimas: priemonių sudėtis

Kadangi dehidratuoti gali visų tipų oda, savojo reikėtų nepamiršti ir renkantis drėkinančias priemones. Visgi gelbstint odą nuo išsausėjimo, didelę įtaką turi ir kremų sudėtis. Vasarą labiausiai rekomenduojama rinktis lengvos tekstūros priemones su hialurono rūgštimi, alaviju ir natūraliu drėkinančiu faktoriumi (NDF) bei vengti tokių, kurių sudėtyje yra alkoholio, dirbtinių dažiklių, kvapiklių bei parabenų.

„Hialiuronas turi savybes pritraukti šimtą kartų daugiau vandens nei sveria pats ir išlaikyti drėgmę. Alavijas taip pat viena iš mėgstamiausių sudedamųjų serumų ir kremų dalių, kadangi jo sultys turi labai daug mineralų, vitaminų, amino rūgščių bei proteinų, kurių pagalba yra atstatoma trūkstama drėgmė. Naudingi ir natūralų drėkinantį faktorių, kurį sudaro laisvosios aminorūgštys, šlapalas ir pieno rūgštis, turintys drėkikliai“, – mintis dėsto D. Brasaitė.

Kosmetologė taip pat pažymi rinktis priemones su antioksidantais, tai yra vitaminu E ir C. Pastarasis turi vieną niuansą: naudojant priemones su vitaminu C, būtina naudoti apsaugą nuo saulės, kadangi jis, kontaktuodamas su tiesioginiais saulės spinduliais, praranda savo gerąsias savybes. 

Viena pagrindinių apsaugos priemonių, kuri vasaros metu turėtų tapti kasdieniu kompanionu – kremas nuo saulės. Nors spinduliai paskatina vitamino D gamybą organizme, yra ir kita medalio pusė – neigiama. Saulė sukelia priešlaikinį odos senėjimą, pigmentinių dėmių atsiradimą, odos nudegimą bei laisvųjų radikalų gamybą. Odą apsaugoti nuo šios žalos galima naudojant kremus, kuriuose yra apsaugos nuo saulės veiksnio (SPF). Pasirodžius kaitriai saulei kosmetologė rekomenduoja rinktis SPF 50 apsaugą, o vėliau, kai oda natūraliai pripranta prie saulės, galima rinktis SPF 30.

Kaip prižiūrėti odą vasarą?

Anot D. Brasaitės, vasaros metu priežiūros rutina nesikeičia: odą kasdien ryte ir vakare reikia nuprausti, tonizuoti bei patepti serumu ir kremu ar tik pastaruoju. Po šio proceso seka kitas – dar ryte reikia pasitepti priemone nuo saulės su SPF apsauga. „Kadangi vasarą daugiau prakaituojame ir sukyla daugiau dulkių, juos nuo veido nuprausti be prausiklio galima ir dažniau – taip odai padėsime išvengti spuogelių ir porų užsikimšimo. Nepamirškite kartą per savaitę naudoti veido odos šveitiklio, papildomai palepinti odą drėkinančiomis kaukėmis. Jeigu nepadeda drėkinantis serumas, galima pasirinkti intensyvesnio poveikio priemones, pavyzdžiui, veidui skirtas ampules, kurių veikliųjų medžiagų koncentracija yra kur kas stipresnė. Vertinga priemone yra ir terminis vanduo-tonikas, kurį dienos bėgyje galima užsipurkšti ant odos ar makiažo, taip atgaivinant odą, suteikiant jai papildomos drėgmės“, – komentuoja specialistė.

Graži oda: tik priemonių neužtenka?

Nors tinkamos priemonės yra vienas iš pagrindinių gražios odos paslapčių, tačiau nevienintelė. Didelę įtaką sveikai odai turi organizme esantis pakankamas kiekis vitaminų, mineralų ir vandens, taip pat fizinis aktyvumas, grynas oras ir poilsis.  

„Bendra taisyklinga priežiūra namie ir kosmetologo kabinete leidžia pasiekti norimų rezultatų ir turėti gražią, skaisčią ir sveiką odą“, – neslepia D. Brasaitė.

Stiprų progresą galima pamatyti reguliariai atliekant veido valymus, kadangi tuomet odos poros būna švarios, neužsiteršusios, todėl lengviau ir geriau prasiskverbia naudojamų priemonių veikliosios medžiagos. Nors veido valymo būdų yra daug, jo tinkamumas priklauso nuo esamos odos būklės bei norimų rezultatų. Dėl to, prieš pasirenkant procedūrą, specialistė pataria kreiptis į kosmetologą, kuris, įvertinęs esamą odos būklę ir paaiškinęs skirtumus tarp skirtingų veido valymo būdų, išskirs tinkamiausią.

Taip pat, kaip pasakoja D. Brasaitė, naudingomis yra procedūros, skatinančios kraujotaką ir limfotaką. „Norint turėti gražią odą, padeda veido masažai, kurie atpalaiduoja, stiprina raumenis bei pagerina veikliųjų medžiagų skvarbą. Po šių procedūrų oda atgauna tonusą, stangrumą, tampa skaistesne ir švytinčia“, – teigia kosmetologė.

Išsausėjusios odos drėkinimas: vandens ir vitaminų nauda

Kadangi mūsų organizmą sudaro apie 70 proc. vandens, o odoje jo yra apie 65 proc., natūralu, kad pastarajai didelę įtaką turi suvartojamas vandens kiekis per parą. Kuomet organizmui trūksta vandens, tai pasimato ir odoje. Nors vandens paros norma kiekvienam asmeniškai skiriasi dėl lyties, kūno svorio ir fizinio aktyvumo, vidutiniškai per parą reikėtų suvartoti 31 gramą vienam kūno kilogramui.

Odai taip pat yra būtini vitaminai: pagrindiniai yra B grupės, A, C, E ir D. Specialistė pataria vasaros metu vartoti kuo daugiau daržovių ir vaisių – taip vitaminų kiekis gaunamas natūraliu būdu. B grupės vitaminus galima rasti žaliose daržovėse, avokaduose, kiaušiniuose, kepenyse, jautienoje, riešutuose. A vitaminu prisotintos morkos, paprikos, burokėliai, žuvų taukai, kepenys, kiaušinio tryniai, riebūs pieno produktai. C vitaminu pasižymi anakardžiai, citrusiniai vaisiai, paprikos, briuselio kopūstai. E vitamino galima gauti iš riešutų, špinatų, avokadų, alyvuogių, sėklų bei augalinių aliejų, o riebioje žuvyje, kiaušiniuose, ikruose, piene, sūryje, svieste, tune galima rasti vitamino D.

Kaip pataria kosmetologė, susidūrus su odos problemomis, geriau nedelsti ir pradėti ja rūpintis kuo anksčiau. „Oda yra mūsų sveikatos veidrodis, todėl rūpinkimės savimi. Linkiu gyvenime patirti kuo mažiau streso, negatyvių emocijų ir nusivylimų. Daugiau laiko praleiskime gryname ore, iš gamtos pasikraukime teigiamos emocijos, pastebėkime grožį mažuose dalykuose, pailsėkime ir raskime laiko sau“, – sako specialistė D. Brasaitė.