J.Šuklino arch.

Olimpietis J. Šuklinas: kiekvienas Lietuvos sportininkas yra pilietiškas, net jei ir gimė ne Lietuvoje

Gegužės 14-ąją – Pilietinio pasipriešinimo dieną – bus pirmąkart organizuojamas Pilietiškumo egzaminas. Jo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys piliečiai bus kviečiami prisijungti ir išbandyti savo žinias pilietiškumo, visuotinės gynybos klausimais. Egzaminui artėjant – pokalbis pilietiškumo tema su olimpiečiu Jevgenijumi Šuklinu. Kanojininkas džiaugiasi gerėjančia situacija Visagine ir neleidžia suabejoti: sportas sprendžia daug svarbių valstybės klausimų, vienas pagrindinių – pilietiškumas.

– Profesionalo karjeros metu buvote geriausias Lietuvos kanojininkas, olimpinis vicečempionas, daugkartinis pasaulio ir Europos čempionatų laimėtojas bei prizininkas. Kaip sportas yra susijęs su pilietiškumu?

Visi sportininkai trokšta, kad jų šalies vėliava būtų aukščiau nei kitų, kad po varžybų skambėtų jų šalies himnas. Šis troškimas tikrai labai ugdo pilietiškumą. Tarkime, net ir tie sportininkai, kurie ne visą gyvenimą gyvena Lietuvoje, jie, gindami Lietuvos garbę sporto varžybose,  patiria  ypatingą jausmą. Ypač, kai stovi ant aukščiausios pakylos ir girdi Lietuvos himną. Manau, kad sportas yra geriausias įrankis, per kurį geriausiai galima ugdyti pilietiškumą. Valstybei būtinai reikia į tai investuoti.

– Pastaraisiais metais aktyviai dalyvaujate įvairiose veiklose Visagine. Kokia pilietiškumo situacija šiame mieste?

Daug kas klysta kalbėdami apie mūsų miestą. Egzistuoja stereotipas, kad tai yra rusakalbių miestas. Tai nėra tiesa. Tai yra daugiatautis miestas. Stereotipas atsirado dėl atominės elektrinės, visi aprašymai joje būdavo tik rusų kalba, todėl čia privaloma buvo bendrauti rusiškai, bendravimo kalba daug metų taip pat buvo vien rusų kalba. Bet dabar situacija keičiasi. Lietuviški vaikų darželiai pas mus yra perpildyti. Iš Rusijos atvykę žmonės čia asimiliavosi. Jie supranta, kad jų vaikai privalo kalbėti lietuvių kalba. Mieste pats vis rečiau išgirstu, kad žmonės kalba tarpusavyje rusiškai.

Kartais žmonės pamatę, kad tavo pavardė nelietuviška ar nesulietuvinta, žiūri į tave kreivai. Nereikia taip daryti, reikia vertinti žmogų pagal jo darbus. Taip, žmogaus pavardė gali būti rusiška, bet žmonės čia, Visagine, yra pasiruošę ginti Lietuvą. Tai priklauso nuo pačių žmonių, kiekvieno individualiai pilietiškumo, kiek kas jaučiasi esantis savo valstybėje.

– Kalbant apie valstybės gynybą, koks yra jūsų paties ryšys su krašto apsaugos sistema?

Esu Lietuvos šaulių sąjungos narys. Beje, pas mus Visagine – vieni iš aktyviausių šaulių, pasiruošusių ginti savo valstybę. O į Lietuvos kariuomenę šauktiniai Visagine beveik 100 proc. eina savanoriškai, jaunimas su labai didele pagarba pasiryžę ginti savo valstybę. Nors daug iš jų ir negimę Lietuvoje, kaip ir aš, bet mes jaučiamės čia kaip namuose. Esame pasiruošę ginti Lietuvą kaip savo tėvynę.

– Kaip pilietiškumo situacija Visagine pasikeitė prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje?

Kai prasidėjo karas Ukrainoje, pajutome, kad grėsmė yra labai arti. Karai be sustojimo pasaulyje vyko ir iki tol, bet kai tai vyksta toli, tuomet dar nesupranti iki galo, kad tai vyksta dabar. Bet Ukrainoje viską suprantame realiu laiku. Mūsų bendruomenė tai tikrai suprato. Mes esame apsisprendę gyventi čia, Lietuvoje, todėl turime būti pasiruošę ją ginti. Tai yra mano valstybė.

Toks suvokimas mane paskatino įstoti į Lietuvos šaulių sąjungą. Dabar man labai džiugu, kad prie jos labai aktyviai prisijungia nauji nariai. Jei prieš penkerius metus tai buvo daugiau žygių būrelis, dabar yra kitaip. Ką tik grįžau iš pratybų, visą savaitgalį buvome miškuose, šaudyklose. Kiekvienam Lietuvos gyventojui naudinga tai praeiti, mokėti elgtis su ginklu. Dabartinė situacija rodo, kad geriau yra mokėti negu nemokėti. Džiugu, kad situacija keičiasi, tą supranta ir prie šaulių jungiasi vis daugiau žmonių.

– Kaip galima dar labiau pagerinti pilietiškumo situaciją? Ne tik Visagine, bet ir visoje Lietuvoje. Pasitelkti sportą?

Sportas šioje vietoje tikrai padeda. Labai gerai, kad dabar turime daug gerų rezultatų sportinėse arenose. Štai boksininkas Eimantas Stanionis, visi stebėjo jo pastarąją pergalę. Matydamas tokius dalykus tu pradedi didžiuotis savo šalimi. Matai, kad mes esame maži, bet stiprūs. Daug yra tokių pavyzdžių. Mes labai maži, bet pagal sportinius rezultatus pasaulyje stovime aukštai.

Kai sportinėse varžybose žmonės pamato lietuvį dalyvių sąraše, jie tikrai negalvoja, kad atvažiavo kažkas iš nereikšmingų šalių. Jie žino, kad tai yra meistras, kuris atvažiavo kovoti dėl medalių. Mes, lietuviai, sporto pasaulyje jaučiame pagarbą iš savo varžovų, o tai prideda dar daugiau pasididžiavimo ginant Lietuvos garbę. Sportas yra labai geras įrankis, todėl reikia dar daugiau sporto finansavimo. Kai kurie sako, kad sportas yra pinigų švaistymas, bet iš tikrųjų sportas valstybėje sprendžia labai daug klausimų. Pilietiškumo ugdymas yra vienas iš pagrindinių. Jei paklaustumėte bet kurio sportininko, jis jums pasakys, kad yra pilietiškas. Kai kovoji už savo vėliavą, kovoji už tai, kad po varžybų skambėtų Lietuvos himnas. Kaip tu gali būti nepilietiškas?

– O be sporto?

Reikia toliau raginti visus prisijungti prie kariuomenės, prie šaulių. Šaulių užsiėmimai dabar tikrai yra labai įdomūs ir naudingi, kiekvienam aktualūs. Jie taip pat ugdo pilietiškumą. Kai žiūri filmus, atrodo, kad viskas labai paprasta, bet kai susiduri ir viską pačiam reikia daryti, viskas yra kitaip.

Svarbiausia – tarnaujame Lietuvai tam, kad nebūtų karo. Dažnai požiūris yra klaidingas. Kartais, jeigu kam pasakai apie tarnybą, ar eini su uniforma po pratybų, žmonės sako „jau čia kariauti turbūt sugalvojot“. Mes atvirkščiai – ruošiamės tam, kad karo nebūtų. Kad niekas nė negalvotų mus užpulti. Kad būtume vieningi ir pasiruošę.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: