Aina.lt nuotr.

Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendį buvusios šalies vyriausiosios epidemiologės byloje

Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl korupcinių nusikaltimų buvo pateikti Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriui Edvinui Ašokliui, jo sutuoktinei – buvusiai vyriausiajai šalies epidemiologei Loretai Ašoklienei, judviejų sūnui ir vienam Utenos PSPC darbuotojui.

Penktadienį teismas paskelbė, kad išteisina Loretą Ašoklienę dėl jai inkriminuoto disponavimo žinomai suklastotu dokumentu. Teismas konstatavo, kad L. Ašoklienė nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Moteris buvo kaltinama tuo, kad turėjo netikrą, specialiai jai pagamintą Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors faktiškai šioje gydymo įstaigoje nedirbo. Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių šį kaltinimą.

Bylos duomenys rodo, kad darbo pažymėjimas L. Ašoklienei buvo pagamintas tik jos sutuoktinio E. Ašoklio valia ir jo iniciatyva, pati L. Ašoklienė jokios iniciatyvos tuo klausimu nerodė, nes jai tokio pažymėjimo nereikėjo.

Kad L. Ašoklienei tokio pažymėjimo nereikėjo siekiant Covid-19 pandemijos metu išvengti asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimo, rodo ir tas faktas, jog L. Ašoklienė tuo metu dirbo Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja, buvo šalies vyriausioji epidemiologė ir turėjo valstybės tarnautojo pažymėjimą, o pagal savo užimamas pareigas turėjo galimybę laisviau nei kiti Lietuvos Respublikos piliečiai karantino metu judėti tarp savivaldybių, vykdydama jos pareigybės specializacijoje numatytas funkcijas.

Teismas išteisino ir Ašoklių sūnų K. A., kuris buvo kaltinamas tuo, kad degalus į savo transportą pylėsi galimai neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia degalų pirkimo kortele.

Teismas konstatavo, kad nors K. A. neabejotinai suvokė, jog disponuoja jam svetima kortele ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodu, tačiau tokių jo veiksmų negalima laikyti neteisėtais. Pagal įstatymą neteisėtu veikimu pripažįstami tik tokie veiksmai, kuomet kortele ir jos PIN kodu naudojamasi be mokėjimo priemonės savininko ar naudotojo sutikimo. Šiuo atveju, K. A. degalų pirkimo kortele ir jos PIN kodu naudojosi su tėvo E. Ašoklio, kuris buvo teisėtas kortelės naudotojas, žinia.

Teismas pripažino kaltu Utenos PSPC direktorių Edviną Ašoklį dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir turto iššvaistymo, o dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis bei dėl dokumento suklastojimo išteisino kaip nepadariusį šių veikų. Jo pavaldinį A. T. pripažino kaltu dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnyba, padėjimo iššvaistyti svetimą turtą ir dokumentų klastojimo.

Edvinui Ašokiui teismas skyrė galutinę subendrintą bausmę – 20 tūkst. eurų baudą ir atėmė jam teisę 4 metus dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės ar savivaldybių įstaigose bei jų kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse.

A. T. skirta galutinė subendrinta bausmė – 10 tūkst. eurų bauda. Baudas abu kaltinamieji turi sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. Ašoklis ir A. T. taip pat turės atlyginti Utenos pirminės sveikatos priežiūros centrui 1124,34 Eur turtinės žalos.

Išteisintiesiems Loretai Ašoklienei ir K. A. priteista iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, po 2420 eurų už jiems suteiktą teisinę pagalbą.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Panevėžio apygardos teismo inf. 


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: