PANEVĖŽIO KRAŠTAS – Naujamiesčio seniūnija

Naujamiesčio Seniūnijos plotas 13 674 ha, kurių 23,7 % užima miškai. Naujamiesčio seniūnijoje yra 48 kaimai ir 1 miestelis. Gyvena apie 3 tūkst. gyventojų. Seniūnijoje veikia gimnazija, pagrindinė mokykla, muzikos mokykla, 3 bibliotekos, kultūros centras-dailės galerija, bendruomenės namai, muziejus, 2 bažnyčios, ambulatorija, 2 medicinos punktai, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė.

Seniūnijos centras – Naujamiesčio miestelis, žinomas nuo XVI a. antrosios pusės. Naujãmiestis, miestelis Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į pietvakarius nuo Panevėžio, Nevėžio dešiniajame krante; seniūnijos, parapijos centras.

Naujamiestyje XIX a. pabaigoje pastatyta inžinieriaus iš Rygos F. Vyganovskio suprojektuota bažnyčia. 2007 m. rugpjūčio 16 d. remontuojamoje bažnyčioje kilo stiprus gaisras ir ją suniokojo. Sugriuvo abu 50 m aukščio mediniai bokštai. Vidun įkrito didžiausias Panevėžio vyskupijos varpas, liedintas 1898 m. brolių Usačiovų liejykloje Valdajuje (Rusija). Varpas svėrė virš 3 tonų. Gaisro metu sudegė brangūs vargonai, pagaminti Karaliaučiuje. 2011 m. spalio 2 d. pašventinti 4 nauji varpai iš Vokietijos. 2013 m. pabaigoje bažnyčios bokštai buvo atstatyti. Dviejų bokštų darbai kainavo 300 tūkst. litų. Jų bendras svoris apie 10 t.

Miestelyje per amžius gražiai sugyveno, turėjo savo maldos namus net kelios tautos: lietuviai, karaimai, žydai. Naujamiesčio herbe atsispindi dviejų kultūrų — lietuvių! Ir karaimų — istorija. Iki šiolei karaimai gražiai įsilieję į kultūrinę veiklą.

Naujamiestyje yra gimęs liuteronų kunigas, „Biblijos“ vertėjas Jonas Božimovskis (1645), 1863 m. sukilimo dalyvis, kunigas Aleksandras Vitartas, habilituotas dr. profesorius Romualdas Grigas, Naudvaryje – inžinierius, tiltų statytojas Stanislovas Kerbedis, Degionių kaime – filologijos dr. Janina Žėkaitė. Naujamiestyje yra gyvenusi poetė Ramutė Skučaitė.

Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis apie Naujamiesčio seniūniją.

Naujamiesčio karaimų kapinės

Spėjama, kad dar Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Naujamiestyje įkurdino karaimus saugoti Upytės pilies prieigas. Iki šiol yra išlikusios veikiančios senosios karaimų kapinės Naujamiesčio kaime, Panevėžio rajone. Įsikūrusios prie Nevėžio, šile, 0,5 km į pietus nuo tilto per Nevėžį kelyje  3008  Naujamiestis–Upytė .

Naujamiesčio kapinės yra vienos iš trejų karaimų kapinių, be Vilniaus ir Trakų, veikiančių Lietuvoje. Pagal dydį jos yra antros Lietuvoje, po Trakų. Atvykstančius į šias kapines pasitinka naujai pastatyta nuoroda bei vietinio menininko Daliaus Dirsės sukurta memorialinė istorinio aprašo lenta. Šalia yra senosios žydų kapinės.

Kapinės įkurtos XV–XVII amžių laikotarpiu. Jų teritoriją žymi seni paminkliniai akmenys – stelos, kuriuose dar įskaitomi įrašai hebrajų rašmenimis, o tekstai – karaimų kalba. Senojoje kapinių dalyje galėjo būti laidojamos ir 1710 m. maro aukos. Naujamiesčio kapinėse palaidota nemažai žymių ir garbingų žmonių: karaimų poetas Šelumijelis Lopato (1904–1923), poetas ir vertėjas Jokūbas Maleckas, miškininkas Isakas Čaprockis.

Viduramžiais viena iš didesnių karaimų bendruomenių gyveno Naujamiestyje, kur Vytautas Didysis buvo išskyręs karaimams žemės, jie vertėsi žemdirbyste. Tačiau dėl karų ir epidemijų, alinusių kraštą, smarkiai nukentėjo ir karaimai. Naujamiestis buvo tapęs Panevėžio apskrities karaimų bendruomenės centru. Joniškėlio dvaro, kuriam priklausė ir Naujamiesčio žemė, savininkas grafas Eustachijus Karpis sumanė Naujamiesčio valstiečiams, kurie buvo atleisti nuo baudžiavinių prievolių dar 1809 m., vėl uždėti baudžiavos jungą. Naujasis savininkas pamynė buvusių dvarininkų tradiciją atsižvelgti į karaimų teises ir laisves. Besibylinėdami karaimai neteko nuosavybės teisių į žemę, iš jų buvo pareikalauta mokėti činšą. Valstiečiai bandė pasipriešinti, tačiau netekę žemės buvo priversti išsikelti į Panevėžį. Veikiančios karaimų kapinės pasiliko Naujamiestyje.

Kultūros centras

Kultūros centre — dailės galerijoje puoselėjama ne tik bendrumas, papročiai, tarmės, bet ir gyvos muzikos ir gyvo bendravimo oazė kompiuterizuotame xxi — amžiuje. mokomės per grožį neprarasti vilties. tveriamos parodos, koncertai, spektakliai, literatūros ir poezijos vakarai, atminimo valandos, susitikimai.

Plačiau apie bendruomenės kultūrinį gyvenimą pasakoja  Naujamiesčio kultūros centro direktorė Vigyta Dumbrienė.

Mokykla-bendruomenė

Naujamiesčio vidurinė mokykla pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1583 m. kaip parapinė mokykla.

XVI a. antroje pusėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Eustachijus Valavičius netoli dvaro pastatė Kalvėnų bažnyčią, prie kurios įsteigta parapijinė mokykla.

1583 rugpjūčio 4 d. Eustachijus Valavičius dvaro nuostatuose pažymėjo, kad visi dvaro ir apylinkių gyventojai privalo lankyti bažnyčią ir leisti vaikus į mokyklą. Mokykla veikė ir vėlesniais laikais. Joje buvo mokoma Švento Rašto, maldų, giesmių. 1865 m. mokykla perkelta iš bažnyčios į valsčiaus patalpas ir pavadinta Naujamiesčio pradedamąja mokykla. 1912 m. pastatytas dviejų aukštų mūrinis mokyklos pastatas su keturiomis klasėmis ir butais mokytojams. Pirmojo pasaulinio karo metais, vokiečiams okupavus Naujamiestį, mokykloje pamokos nutrūko, o pastatas atiteko vokiečių karo ligoninei ir buvo smarkiai nuniokotas. Vokiečiams pasitraukus, patalpos buvo suremontuotos ir pradėjo veikti keturių skyrių pradžios mokykla. Joje mokėsi iki 230 mokinių. Jiems dėstytas skaitymas, rašymas, aritmetika, Lietuvos istorija, geografija ir dainavimas, mokiniai mokėsi sodinti ir prižiūrėti medelius, daržoves, eidavo į ekskursijas, kurių metu tyrė gyventojus, klimatą, gamtą, piliakalnius.

1935 m. prie mokyklos įrengta sporto aikštelė. Daugumai mokinių mokslo metai prasidėdavo pasibaigus gyvulių ganymui ir baigdavosi balandžio 30 d., nes vasarą vaikai eidavo piemenauti. 1946 m. pradinė mokykla perorganizuota į progimnaziją, o vėliau į septynmetę mokyklą. Nuo 1951 m. – vidurinė mokykla, nuo 2000 m. profilinė vidurinė mokykla.

1965 m. pastatytas naujas trijų aukštų mokyklos pastatas, pradėta kurti kabinetinė mokymo sistema. 1978 m. pastatytas priestatas su sporto sale, valgykla, mokomosiomis dirbtuvėmis, buities darbų kabinetu. 1983 m. mokykla atšventė 400 metų jubiliejų, tai progai pastatytas paminklinis akmuo. 1988 m. rugsėjo 1 d. pirmą kartą mokykloje iškelta tautinė vėliava ir sugiedota tautiška giesmė. 1996 m. balandžio 25 d. pašventinta mokyklos vėliava ir herbas.

Plačiau apie gimnaziją ir miestelio bendruomenės gyvenimą pasakoja Naujamiesčio mokyklos mokytojas, piliečių draugijos vadovas Dalius Dirsė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: