PANEVĖŽIO KRAŠTAS – Raguvos seniūnija

Raguvos seniūnijos plotas – 9 469 ha, kurių 41 % užima miškai. Raguvos seniūnijoje įsikūrę 34 kaimai (didesni iš jų – Užunevėžių, Šilų, Fermos).

Seniūnijos centras – Raguvos miestelis, įsikūręs abipus Nevėžio, 30 km nuo Panevėžio. Šiose vietose žmonės gyveno jau akmens amžiuje, rašytiniuose šaltiniuose Raguvos vardas pirmą kartą paminėtas 1501 m., o 1586 m. jau minimas Raguvos miestelis, 1610 m. – Raguvos katalikų bažnyčia.

XVI a. Raguvą valdė kunigaikščiai Žilinskai, XVII a. – Oginskiai, XVIII a. (iki 1831 m. sukilimo) – Straševičiai. Raguviečiai aktyviai dalyvavo 1831 m., 1863–1864 m. sukilimuose, 1905–1907 m. įvykiuose, knygnešių judėjime.

1861 m. įkurtas Raguvos valsčius, didelė jo teritorija suskirstyta apylinkėmis. 1950 m. Raguvos valsčius panaikintas, palikta tik maža apylinkė, kuri nuo 1995 m. vadinama Raguvos seniūnija.

Plačiau apie Raguvos seniūniją pasakoja ilgametis Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis

2001 m. Raguva šventė 500 metų jubiliejų. Ta proga sukurtas Raguvos herbas ir vėliava (autoriai Juozas Galkus ir Irena Vabalienė-Kazlauskaitė).

Raguvos herbas

Raguvos herbas – Raguvos miestelio heraldinis simbolis.

Raudoname skydo lauke auksinis šv. Florijonas, kairėje rankoje laikantis vėliavėlę su raudonu graikiškuoju (lygių galų) kryželiu, dešinėje – kibirą, iš kurio pila sidabrinį vandenį.

Pasakojama, kad tankiai užstatytas medinis Raguvos miestelio centras daug kartų degė. Siekiant jį apsaugoti nuo gaisrų, centrinėje miestelio dalyje ant mūrinės kolonos, išlikusios nuo XIX a., buvo iškelta šv. Florijono skulptūra. Manoma, kad šventasis apsaugos gyventojus nuo gaisrų. Pamažu šv. Florijonas tapo neatsiejama miestelio istorijos dalimi, jo simboliu, kuris perkeltas į šiuolaikinį miestelio herbą.

Kultūra, laisvalaikis

Kultūrinis gyvenimas glaudžiai susijęs su tautos likimu – tradicijos, meilė liaudies dainai ir muzikai, nuo mažumės girdėtai, išlieka visais laikais. Nors sunkūs buvo laikai po karo, tačiau raguviai dainavo ir šoko. Repetuodavo senos mokyklos salytėje. 1956 m. raguvių prašymu buvo kapitališkai suremontuoti (praktiškai ant dviejų senų namų pastatyti kultūros namai, išlikę iki šių dienų).

Pradžioje dirbo savamoksliai muzikantai, dažniausiai saviveiklininkai. Darbuotojai dažnai keitėsi, kaip ir saviveiklos kolektyvai: vieni kūrėsi, kiti nyko, treti išsilaikydavo ilgiau. Raguvos meno kolektyvai – daugelio Dainų švenčių dalyviai, nuolatiniai rajono ir šalies švenčių, konkursų, varžytuvių dalyviai, laureatai, nugalėtojai.

2003 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sprendimu buvo įregistruotas Panevėžio rajono Raguvos seniūnijos kultūros centras, kuris viešai teikia, kultūros, kultūrinio švietimo ir kitas paslaugas Panevėžio rajono visuomenei, tai pat ir kitiems asmenims. Plačiau apie kultūrinę veiklą pasakoja Raguvos kultūros centro direktorė – Kristina Juškienė.

Aktyvi bendruomenė

Raguvoje labai aktyvi Raguvos bendruomenė. Gausiu aktyvių bendruomenės narių būriu džiaugiasi bendruomenės pirmininkė Liubovė Kepalinskienė.

Raguvoje veikia kino muziejus

Raguviškė, kino mechanikė Marytė Virbickienė Raguvoje pradėjo kurti kino muziejų.

Kelis dešimtmečius po kaimą filmus vežiojusi M. Virbickienė surinko ir išsaugojo afišas, kino juostas bei kilnojamąją aparatūrą. Kino aparatai veikia, todėl be didesnių pastangų čia galima sugrįžti kelis dešimtmečius atgal, kada filmai buvo demonstruojami kontorose ar kultūros centrų salėse.

Na o Raguvos miestelio gražinimu užsiima menininkas Zenonas Bataitis. Prieš keletą metų pasinėręs į menus sukūrė unikalių darbų kolekciją ir papuošė savo sodybą, bei Raguvos miestelį.